Gydytojai dietologei svarbiausia kartu su pacientu išsiaiškinti klaidas, dėl kurių valgymas tampa ne malonumu, o streso malšinimu.
Viena dažniausių klaidų, kodėl nepavyksta ištirpinti papildomų kilogramų ir susigrąžinti buvusių kūno linijų, – kad žmogus nežino, kaip elgtis.
Jei jis vakare grįžta namo išalkęs kaip vilkas ar po darbo peralkęs užsuka į kavinę, nieko nuostabaus, kad po ilgų nevalgymo valandų jį užklumpa persivalgymo priepuoliai.
Tuomet jau reikėtų kreiptis į specialistą, kad valgymas netaptų problema.
– Kaip dažnai žmonės skundžiasi, kad niekaip negali sulieknėti? Kokias jie daro klaidas? – paklausiau gydytojos dietologės D.Pipiraitės.
– Visų klaidų net negalėčiau išvardyti, nes daug žmonių prieš ateidami pas specialistą ne vienus metus bando lieknėti savarankiškai. Kai kam tai pavyksta, kai kam – ne.
Dažniausiai nusivylimas laukia tų, kurie būna smarkiai nutukę. Tokiu atveju lieknėjimas yra sudėtingas procesas, kai būtina profesionalo pagalba ir tam tikrų priemonių taikymas.
Viena dažniausių priežasčių, kodėl nepavyksta sulieknėti, – kad žmogus nesugeba įvertinti savo maitinimosi klaidų. Tai gali būti chaotiškas valgymas, sakyčiau, valgymo neplanavimas, kai žmogus puola valgyti po ilgos pertraukos.
Kita klaida – milžiniškos porcijos, nors valgoma reguliariai, laiku. Taip pat negerai, jei įprantama nuolat užkandžiauti ypač kaloringu maistu, neretai dar susigundant alkoholiu.
Prie mitybos klaidų priskirčiau ir tam tikrus mąstymo ypatumus, pavyzdžiui, nuolat galvojama apie lieknėjimą, laikomasi įvairiausių dietų, rekomendacijų, išbandoma viskas, kas tuo metu madinga. Tai – liguistas domėjimasis maistu, kuris gali sukelti valgymo sutrikimų.
Daug žalos gali pridaryti ir nuolatinis nepasitenkinimas savo kūnu, nesvarbu, koks yra svoris. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai viešai demonstruojamas idealus valgymas, bet persivalgoma vienumoje, kai niekas to nemato.
Tik žinant mitybos ypatumus įmanoma ką nors pakeisti.
– Ar įmanoma greičiau mesti svorį nustojus valgyti tam tikrus maisto produktus?
– Jei norima sulieknėti ir atsisakoma vienos ar kelių maisto grupių, natūralu, kad tikimasi iš to naudos.
Tačiau blogai, jei domimasi, ko čia dar atsisakius, o ne ką naudinga įtraukus į savo racioną.
Pavyzdžiui, vaikomasi tam tikrų madų – atsisakoma duonos, pieno produktų, glitimo turinčių produktų. Sakyčiau, tai neduoda jokios naudos, atvirkščiai, didėja rizika persivalgyti.
Dar viena klaida – vakarienei pasirenkami mažai maistingi produktai, kurie nesuteikia sotumo jausmo, todėl vakaras baigiasi užkandžiavimu.
Noriu atkreipti dėmesį, kad neretai domėjimasis maistu, sukauptos žinios apie mitybą nepadeda sulieknėti.
Mat žinios yra tik informacija, o valgymas labiau susijęs su jausmais.
– Kad reikia užkąsti, vieniems žmonėms primena alkis, o kitiems – stresas. Kodėl taip yra?
– Žmogaus elgsenai daug įtakos turi tiek įgimti dalykai, ankstyvosios vaikystės išgyvenimai, tiek vėlesnės patirtys.
Vienokį ar kitokį stresą patiriame visi, bet yra skirtingų būdų, kaip valdyti neigiamas emocijas. Vieni žmonės stengiasi užslopinti jausmus valgydami ir tai jiems pavyksta.
Jei emocines problemas sprendžiame valgymu, tai gresia valgymo sutrikimu. Valgymas neretai pasirenkamas kaip būdas mažinti nerimą, užpildyti tuštumą. Ir taip persivalgoma.
Tačiau slopinami jausmai niekur nedingsta, jie kaupiasi. Tai viena priežasčių, kodėl atsiranda vadinamieji psichosomatiniai sutrikimai, iškyla bendravimo sunkumų, kyla konfliktai.
Jei daug metų valgymu stengiamasi atsikratyti nemalonių jausmų, gresia ir nutukimas.
Kartais jausmams slopinti arba emocinėms problemoms spręsti pasirenkami ir kiti būdai. Pavyzdžiui, nuolat galvojama apie sveiką maitinimąsi, reguliuojama kūno masė. Šiuo atveju svoris gali būti tiek padidėjęs, tiek normalus, tiek per mažas.
Yra žmonių, kurie nepasitiki savimi, nes svoris per didelis.
Tačiau sureguliavus kūno svorį paaiškėja, kad gyvenimas nepalengvėjo.
Todėl bandymas fiziniais būdais išspręsti psichologines problemas nėra veiksmingas. Tai tarsi statyti vežimą prieš arklį – jeigu tai padarysime, vežimas nevažiuos.
– Minėjote, kad yra žmonių, kurie gali vienu prisėdimu suvalgyti pusę kepalo duonos ar kilogramą šokoladinių saldainių. Kas yra saiko jausmas?
– Valgymas teikia nusiraminimą, atsipalaidavimą. Bet viskas priklauso nuo to, koks maisto kiekis suvalgomas, kaip dažnai tai daroma.
Gerą fizinę ir psichikos sveikatą gali lemti ne tik valgymas, bet ir kiti atsipalaidavimo būdai, pavyzdžiui, bendravimas, sportavimas, pasivaikščiojimas, piešimas, skaitymas, kiti pomėgiai.
Nežinau, ar saikas yra jausmas. Manau, gebėjimas nepersivalgyti yra elgesys, kuris gali būti būdingas žmogui iš prigimties, o kai kam tai gali būti ankstyvoje vaikystėje ar brandžiame amžiuje išmokti įgūdžiai.
– Ar tiesa, kad kramtant gerėja smegenų veikla?
– Yra tyrimų apie tai, kad kramtymas gerina smegenų veiklą, didina budrumą, o žmogaus reakcija pagreitėja maždaug 10 procentų.
Galbūt tai viena priežasčių, kodėl žmonės valgo dirbdami. Bet aš manau, kad tokį elgesį reikėtų keisti.
Jei valgoma ką nors dar veikiant, neįmanoma pajausti soties ir kontroliuoti suvalgomo maisto kiekio.
O jei taip elgiamasi nuolat, gali didėti svoris.
Tokiu atveju maistą reikėtų keisti kramtomąja guma. Tyrimai, kuriuose buvo ieškoma sąsajų tarp kramtymo ir smegenų veiklos, būtent ir buvo atlikti naudojant kramtomąją gumą.
– Ką galite patarti žmonėms, kurie bijo lipti ant svarstyklių, nes pamatys, kad priaugo dar keletą kilogramų?
– Jeigu bijai, tai ir nedaryk to. Bet kai drabužiai padidėja keliais dydžiais, tai gali būti ženklas, kad laikas imtis veiksmų.
Kitas dalykas, kai svoris yra normalus, bet juo rūpinamasi liguistai, perdėtai. Tuomet patarčiau keisti tokį elgesį, pradėti domėtis kita veikla.
Gal tai padės išvengti susierzinimo ir nekamuoti savęs mintimis, kad svoris per didelis. Neturime visi būti kažkokio esą nustatyto idealaus svorio.
Gero svorio ribos yra plačios. Nėra ir idealiai besimaitinančių žmonių, todėl nereikėtų savęs varžyti ir siekti idealo.
– Kaip vertinate tokius patarimus, kad valgant reikėtų rinktis mažesnes lėkštes, nes taip lengviau mažinti maisto porcijas? Kokie mitai yra susiję su vakariene? Kada iš tikrųjų sveika vakarieniauti, o kada – ne?
– Geriausias svorio reguliavimo būdas yra kompleksinis. Tai reiškia, kad būtina išsiaiškinti valgymo klaidas, keisti įpročius, daugiau judėti, daugiau dėmesio skirti savo jausmams.
Būtina atskirti fizinį alkį nuo emocinio, o valgyti tik tada, kai atėjo laikas, o ne kai ko nors norisi. Tikras fizinis alkis – tai lengvas graužimas pilve, šio pojūčio greitai neatsikratysi. O emocinį valgymą galima pakeisti kokia nors miela veikla.
Patarimai mažinti lėkštės dydį, gerti daugiau vandens yra geri, bet jie turi būti taikomi su kitomis priemonėmis.
Daugiau dėmesio reikėtų skirti ir vakarienei. Vakarieniauti yra sveika kartą per parą, ne visą vakarą ištisai ir ne kelis kartus, pageidautina ne vėliau kaip 3 valandos iki miego.
Kai kas mano, kad keisti mitybos įpročius nėra paprasta, tačiau neurofiziologai įrodė, jog tai įmanoma.
Dažnai apsilankę pas gydytoją dietologą žmonės padaro išvadą, kad metų metais jie kankino save įvairiais būdais bandydami reguliuoti svorį.
Patekę į specialisto rankas jie įsitikina, kad viskas yra kur kas lengviau, paprasčiau, ir tai lemia ilgalaikius rezultatus.
