Šiandien Makalius pasakoja, kad drąsus eksperimentas tarytum atvėrė akis: pasirodo, kad papildomo cukraus turi kone visas jo iki šiol valgytas maistas, o jį pakeitus sveikesniu, netruko pasijausti pokyčiai.
Iššūkiui #0cukraus R. Širvinskas-Makalius pasiryžo pavasario viduryje. Iš viso keliautojas be cukraus užsimojo gyventi net 10 savaičių – iki pat vasaros, tačiau jau dabar svarsto, ar tik nereikėtų avantiūros pratęsti ilgesniam laikui.
Dalindamasis įspūdžiais Makalius papasakojo, kodėl ryžosi eksperimentui ir kokius pokyčius pajuto atsisakęs pridėtinio cukraus, taip pat atviravo, kodėl laikytis iššūkio anaiptol nėra lengva – buvo atvejų, kai pagundos laimėjo...
– #0cukraus iššūkio paisote jau septintą savaitę. Kodėl nusprendėte atsisakyti pridėtinio cukraus?
– Jau daugiau nei dvejus metus domiuosi sveikesne mityba, maisto įtaka žmogaus sveikatai.
Daviau pažadą skirti daugiau laiko sau, todėl nusprendžiau pabandyti, ar aš, toks didelis saldumynų mėgėjas, galėčiau išbūti be cukraus vieną, dvi, šešias, dešimt savaičių, o gal net ir visą laiką.
– Kiek pridėtinio cukraus vartodavote anksčiau?
– Vartodavau tikrai daug, nes labai mėgstu saldžius produktus. Žinoma, cukrus į kavą – tai smulkmena. Sausainiai, saldainiai, kurie taip pakeldavo nuotaiką darbo dienos metu ar pavargus...
O kur dar kepiniai – mano silpnybė. Tiesa, tik pradėjęs domėtis produktais, kuriuose yra cukraus, supratau, kad tai praktiškai visi produktai parduotuvėje!
– Kokia buvo pirminė organizmo reakcija atsisakius cukraus?
– Pirmą dieną nieko nepajutau, gal tik keistą becukrės kavos skonį. Tačiau praėjus kiek daugiau nei parai ėmė prastėti nuotaika, dažnai norėjosi miego, viskas erzino.
Pirmoji savaitė nebuvo lengva, tačiau, mano manymu, ne dėl cukraus trūkumo (jo užtektinai galima gauti su vaisiais, kitais produktais, kuriuose nėra pridėtinio cukraus, ir to pilnai pakanka), tačiau dėl mitybos įpročių keitimo.
– Kokius pokyčius pastebėjote iššūkiui įsibėgėjus?
– Jau po savaitės supratau, kad puikiai galiu gyventi ir be cukraus! Atsisakius pridėtinio cukraus net vynuogės man pasidarė per saldžios, o į kavą kažin, ar kada dar dėsiuosi tą nelemtą šaukštelį cukraus.
Turiu problemų su veido oda – matyt, nuo mitybos berdavo spuogais. Dabar naujų spuogų beveik nebeatsiranda. Ir... truputį ėmė kristi svoris. Ne staiga – pamažu, tačiau pokyčius jaučiu, nors tai tikrai nebuvo mano tikslas.
– Kokių maistų atsisakyti buvo sunkiausia?
– Nepatikėsite, bet mėsos gaminių! Parduotuvėje praktiškai visi mėsos gaminiai sudėtyje turi pridėtinio cukraus. Net jeigu jo tėra 1 gramas, iššūkis yra iššūkis – tenka padėti atgal į lentyną.
Taip pat labai mėgstu kepinius (bandeles, ypač spurgas). Anksčiau tai būdavo mano savaitgalio nuodėmė, kurios irgi teko atsisakyti... Vėliau radau saldumynų su natūraliu saldikliu stevia, tai mane išgelbėjo.
– Tačiau nejau nėsyk nepasidavėte jokiai pagundai?
– Du kartus teko nusidėti. Pirmasis – kai buvau pakviestas tapti garbingos komisijos nariu geriausio Birštono kurorto restorano rinkimuose.
Per vieną dieną teko išragauti 20 patiekalų, 7 iš jų buvo desertai, taigi, būtų buvę nesąžininga desertus vertinti tik pagal išvaizdą – teko ir paragauti... Antrą kartą nusidėjau viešėdamas Kazachstane.
Manimi rūpinęsi žmonės šalyje atvykus paklausė, kokių produktų nenorėčiau vakarienės metu. Pirmiausia pasakiau, jog man nėra priimtina valgyti arklieną, vėliau – kad nemėgstu avienos, ožkienos, prašiau nedėti kalendros. O apie cukrų nutylėjau – pamanytų, jog esu nepaprastai išlepęs!
– Kaip pasikeitė jūsų pirkimo įpročiai – kiek laiko užtrunkate parduotuvėje nagrinėdamas etiketes? Ar plati ta becukrių produktų pasiūla?
– Pirmas dienas parduotuvėje praleisdavau po dvi valandas, ir dėl to buvau suirzęs ir pavargęs. Tiesiog niekuomet nesidomėjau, kiek produktuose yra cukraus.
Pavyzdžiui, juodoje duonoje galima rasti net 10 g cukraus (šimte gramų), o varškės spurgose jo yra tik 5 g! Arba padažai: ar žinojote, jog barbekiu tipo padaže cukraus yra tiek pat, kiek žymiajame šokoladiniame kreme „Nutella“?
Vėliau jau atsirinkau savo produktus ir net radau galimybių pasmaližiauti: sausainiai, šokoladas, vaflinis užkandis. O kiek naujų skanių vaisių atradau, kurių paprastai nebūčiau pirkęs.
Beje, yra gaminami net ledai be cukraus! Gaiviuosius gėrimus irgi, esant reikalui, renkuosi su „zero“ cukraus ženklu.
Tačiau becukrių produktų pasiūla Lietuvoje nėra didelė. Duonos gaminių pasirinkimas fantastinis, bet tik keli yra be pridėtinio cukraus. Mėsos gaminiai (dešros, dešrelės, vyniotiniai, perdirbti mėsos gaminiai) praktiškai visi tik su pridėtiniu cukrumi.
– O kaip dėl kavinių ir restoranų – ar randate ten sau tinkamų patiekalų?
– Deja, bet restoranų tenka vengti. Pradėjęs laikytis #0cukraus iššūkio, sulaukiau labai daug draugų ir pažįstamų žinučių su patarimais iš jų patirties – pasirodo, tokių žmonių, kurie riboja pridėtinį cukrų mityboje, yra labai daug!
Atradau ir porą restoranų, kurie gamina labai skanų maistą ir net desertus (pavyzdžiui, šokolado putėsius ar avokado tortą) visai nenaudodami cukraus.
Kartą paskambinęs į vieną pusryčių vietą Vilniuje paklausiau, ar negalėčiau savo mėgstamų varškėčių gauti be pridėtinio cukraus. Gavau teigiamą atsakymą – varškėčiai buvo pasaldinti natūralia vanile.
– Iššūkis baigsis sulig vasara. Kas bus po to – ar vėl imsite vartoti cukrų?
– Žinau viena – kavos su cukrumi tikrai nebegersiu, ji tokia skani ir nesaldi! Panašiai ir su daugeliu kitų maisto produktų – kažkodėl atsisakius cukraus ėmiau jausti ryškesnį maisto skonį. Kartais tikrai padarysiu nuodėmę ir sukirsiu kokį burgerį, picos.
Tačiau dabar man nebereikės tiek daug laiko praleisti parduotuvėje nagrinėjant etiketes, nes jau žinau, ką rinktis – kuo daugiau produktų be pridėtinio cukraus krepšyje.
