Geriamasis vanduo tinkamas naudoti ir laikomas švariu, jei jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, galinčių sukelti pavojų žmonių sveikatai, jei užtikrinama apsauga nuo taršos.
Šulinių, gręžinių vandens kokybė yra nepastovi ir labai priklauso nuo to, ar neužteršta aplinka. Specialistai rekomenduoja gyventojams bent kartą ar du per metus išsitirti šulinių bei gręžinių vandenį. Dažniausiai šulinio kokybė pablogėja pavasarį ir rudenį.
Pavasarį dėl tirpstančio sniego, potvynių, rudenį dėl lietaus, visa paviršinė tarša skverbiasi į gruntą, patenka į gruntinį vandenį.
Pasak Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Cheminių tyrimų skyriaus vedėjo Virginijaus Keturkos, šulinio vanduo yra jautriausias poveikiui, kadangi yra arčiausiai žemės paviršiaus ir lengvai paveikiamas žmogaus ūkinės veiklos.
„Jei netoliese yra ūkis, vanduo gali būti užterštas įvairiausiomis kenksmingomis medžiagomis – trąšomis, pesticidais, herbicidais, fungicidais ar kita buitine chemija, taip pat – naftos produktais. Netausojant aplinkos galimybės užteršti aplinką yra begalinės“,– pabrėžė specialistas.
Užterštas cheminiais junginiais vanduo gali neišsiskirti
Cheminių tyrimų skyriaus vedėjas paneigė mitą, kad vandenį virinant žūsta visos jame esančios blogybės.
„Mikrobai tuomet žūsta, tačiau toksinių junginių nitratų ir nitritų koncentracija dar padidėja, nes išgaruoja dalis vandens“, – atkreipė dėmesį specialistas.
Jis pabrėžė, kad nitratais ir nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Jie nepašalinami nei virinimu, nei buitiniais vandens filtrais.
Didesni nitratų ir nitritų kiekiai ypač pavojingi nėščioms moterims ir kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus, nes jų organizme nepakanka nitratus skaidančio fermento, dėl to gali išsivystyti methemoglobinemija („pamėlusių kūdikių“ sindromas).
Labai svarbūs parametrai, apibūdinantys bendrą šulinio vandens būseną yra permanganato indeksas ir savitasis elektros laidis. Permanganato indeksas parodo bendrą užterštumą organinės kilmės teršalais, o savitasis elektros laidis – bendrą įvairių neorganinės kilmės druskų kiekį.
Taip pat ne mažiau svarbus yra geriamojo vandens pH. Mūsų organizmui reikalingas šarminis vanduo, kurio pH yra nuo 6,5 iki 9,5. Vandens pH dažniausiai kinta dėl vandens filtrų – kuo labiau jis išvalomas nuo įvairių mikroelementų, tuo jis rūgštingesnis, nebetinkantis žmogaus organizmui. Pavyzdžiui, distiliuoto vandens pH yra apie 5 vienetus.
Taigi šis, labai išvalytas vanduo, puikiai tinka buitiniams prietaisams ir mašinų akumuliatoriams, tačiau žmogaus organizmui jis yra per rūgštus.
Kodėl pavojinga vandens mikrobiologinė tarša?
Amonis yra kaip indikatorinis rodiklis, atspindintis galimą vandens užterštumą bakterijomis, nuotekomis, gyvūnų fekalijomis. Esant padidėjusiai amonio koncentracijai, rekomenduojama atlikti mikrobiologinius vandens tyrimus, nustatant žarninių lazdelių (E. coli) ir žarninių enterokokų skaičių.
Žarninės lazdelės ir kaliforminės bakterijos, žarniniai enterokokai – tai nuolat žmonių ir gyvulių žarnyne gyvenantys mikrobai. Juos radus vandenyje, konstatuojama, jog vanduo užterštas, į vandenį pateko fekalijos, o su jomis ir patogeninių mikroorganizmų – infekcinių ligų sukėlėjų.
Žmogui, išgėrusiam taip užteršto vandens, gali pakilti temperatūra, atsirasti pykinimas, vėmimas, viduriavimas – tokie simptomai ypač pavojingi vaikams, vyresnio amžiaus asmenims.
Kaip patikrinti šulinio ar gręžinio vandens kokybę?
Tarptautinės gyvybės dienos proga Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) organizuoja kasmetinę akciją, kurios metu gyventojus kviečia išsitirti šulinių bei gręžinių vandenį pigiau nei įprastai.
Vandens mėginiai nuo balandžio 23 iki gegužės 18 dienos bus priimami įvairiuose Lietuvos miestuose.
Daugiau informacijos apie vandens tyrimus gali suteikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klientų aptarnavimo skyriaus specialistai.
Mėginių surinkimo vietos, datos ir laikai skelbiami čia.
