Sakoma, kad kai kurioms moterims per ankstyva menopauzė gali signalizuoti apie tam tikrus sveikatos sutrikimus, tačiau farmacininkė patikina, kad tai yra tik mitas ir kiekvienai moteriai ji prasideda individualiai.
Pasak E. Ramaškienės, per ankstyvos menopauzės nėra, yra tik prieš menopauzę esantis laikotarpis vadinamas perimenopauze, kuris prasideda apie 47-uosius gyvenimo metus ir trunka apie 4–5 metus. Šiuo laikotarpiu pasireiškia įvairūs simptomai, būdingi ir menopauzei.
„Kada prasidės menopauzė, priklauso ne nuo ligų, o nuo to, kada prasidėjo pirmosios mėnesinės, amžiaus, kada moteris pagimdė pirmąjį vaiką, mėnesinių ciklo trukmės, kūno svorio, moters žalingų įpročių“, – teigia farmacijos specialistė.
Rūpintis savimi
Farmacininkė pastebi, kad į vaistinę užsukusios klientės, dažniausiai teiraujasi, kaip menopauzės metu neišsibalansuoti iš įprasto gyvenimo režimo. Jas labiausiai vargina staiga užeinančios karščio bangos, naktinis prakaitavimas, nuotaikų kaita, mėnesinių ciklo nereguliarumas, makšties išsausėjimas, svorio didėjimas, plaukų slinkimas, odos suglebimas ar net išsivysčiusi osteoporozė. Tačiau, anot specialistės, yra būdų kaip palengvinti šiuos simptomus.
„Rekomenduočiau vartoti įvairius maisto papildus, turinčius savo sudėtyje sojos izoflavonų, blakėžudžių ekstrakto, vitaminų ir mikroelementų, subalansuotų pagal moters amžių. Taip pat galima naudoti homeopatinius ir augalinės kilmės vaistinius preparatus, skirtus būtent menopauzės simptomams lengvinti“, – pataria E. Ramaškienė.
Visai nieko nekeisti prasidėjus šiam naujam gyvenimo etapui, turbūt, retai moteriai pavyktų, tačiau esminis pokytis turėtų būti tiesiog dar didesnis rūpestis savimi. Pasak E. Ramaškienės, moterims būtina pradėti sportuoti ar mankštintis, taip pat reikėtų subalansuoti mitybą, kuri pagerins medžiagų apykaitą. Jeigu šios priemonės nepadės, būtina kreiptis į gydytoją, kuris paskirs pakaitinę hormonų terapiją.
Mitybos pagrindas – liesas maistas ir daržovės
Vaistininkė pabrėžia, kad prasidėjus menopauzei moterims derėtų maitintis liesesniais produktais, vengti sočiųjų riebalų, vartoti daugiau produktų, turinčių kalcio ir magnio, daugiau daržovių ir vaisių, atsisakyti alkoholio ir aštraus maisto.
„Kaip kalcio šaltinį rekomenduojama rinktis liesą jogurtą, kaimišką sūrį, žaliąsias lapines daržoves, pupas ir apelsinų sultys. Magnio šaltiniai yra špinatai, vasarinis moliūgas, lapinės daržovės, moliūgų sėklos, brokoliai ir otas. Labai svarbu pakankamai su maistu gauti ir vitamino E, kadangi jis padeda sumažinti karščio bangų intensyvumą. Vitamino E šaltiniai yra saulėgrąžų sėklos, migdolai, alyvuogės ir papaja“, – vardija „Eurovaistinės“ atstovė.
Pasak jos, mityboje svarbūs ir sojų izoflavonai, kurie mažina naktinį prakaitavimą ir cholesterolio kiekį kraujyje. „Šių natūralių estrogenų yra sojos produktuose – tofu, sojos piene, sojos pupelėse. Tačiau moterims, kurios yra linkusios į onkologinius susirgimus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju dėl sojos izoflavonų vartojimo“, – perspėja E. Ramaškienė.
Norint sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, rekomenduojama vartoti daugiau skaidulinio maisto, turinčio omega rūgščių. Daug skaidulų yra nesmulkintuose grūduose, avižose, pupose, vaisiuose bei daržovėse. Omega rūgščių šaltiniai – riebios žuvys, sėmenys, lazdyno riešutai ir moliūgų sėklos.
