Tačiau, ką sako gydytojai?
Tikras vitaminų šaltinis
Teigiama, kad daiginimui tinkamų sėklų spektras yra labai platus, o želmenų poveikis žmogaus sveikatai – itin reikšmingas.
„Kad skirtingose sėklose itin daug žmogaus organizmui naudingųjų maistinių medžiagų – vitaminų, fermentų, mikroelementų, jokia naujiena. Tačiau faktą, kad sėklas daiginant šių medžiagų kiekis išauga net kelis kartus, žino nedaugelis.
Pavyzdžiui, vien daigintuose kviečiuose aptinkama 50 kartų daugiau vitamino E, 10 kartų daugiau vitamino B6, net iki keturių kartų daugiau kitų B grupės vitaminų, dusyk daugiau baltymų“, – teigė jau daugelį metų prekyba daigais užsiimantis ūkininkas.
Jo teigimu, daigintose sėklose esantys baltymai skatina ląstelių ir audinių atsinaujinimą, taip pat daigintos sėklos – puikus tirpiųjų skaidulų šaltinis.
Reguliariai valgomi daigai mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina širdies ir smegenų veiklą bei virškinimą, stabdo mažakraujystės vystymąsi.
„Kasdieniam vartojimui puikiai tinka daigintos ridikėlių, lęšių, porų, linų, garstyčių, įvairių ankštinių daržovių sėklos, taip pat kai kurių pašarinių augalų sėklos.
Netinka pomidorų, pelėžirnės sėklos, mat jose linkę kauptis sveikatai kenksmingi junginiai.
Skirtingų sėklų daigai pasižymi skirtingomis skoninėmis savybėmis, todėl ir patiekalus jais verčiau gardinti skirtingai, pagal skonį“, – sakė jis.
Tinka gardinti daugelį patiekalų
Daigintas sėklas, pasak ūkininko, valgyti sveika kasdien, o jomis gardinti tinka beveik visus patiekalus – tereikia individualiai pagal skonį pasirinkti, kokie daigai su kuo valgyti skaniausi.
„Daigintomis sėklomis puikiai tinka gardinti salotas ar sumuštinį, jos visad paskanins daržovių patiekalus ar troškinius.
Vis dėlto, jei ruošiamas karštas patiekalas, svarbu atminti, kad daigintas sėklas reiktų suberti gaminimo proceso pabaigoje, idealu – paskutinę minutę, idant jos išsaugotų savo gerąsias savybes“, – patarė ūkininkas.
Gydytojai perspėja apie galimą pavojų
Vis dėlto, sveikatos srities specialistai sako negalintys vienareikšmiškai teigti, jog augalų želmenys organizmui suteikia tik naudą. Pasirodo, lėtinėmis ligomis (pvz., onkologinėmis) sergantys pacientai daigų turėtų iš viso vengti.
Tokią nuomonę yra išsakęs ir vienas garsiausių Lietuvos onkologų, fitoterapeutas Juozas Ruolia.
„Didžiausia bėda, kad, turėdami 15–20 daržovių, esame save nuskurdinę. Negauname vitaminų, fermentų, enzimų, mūsų organizme nėra fermentų, kurie skaido augalų celiuliozę, ląstelieną.
Tik perlaužus ląstelę iš jos pasisavinami vitaminai ir fermentai. Genetiškai žmogus užkoduotas užaugusiam svogūnui, grūdui, saulėgrąžai.
Daiguose yra auksinų. Jeigu iš tų daigų padarytume sulčių ir jų įpiltume į ląstelių kultūrą, kur auga vėžinės ląstelės, jos dvigubai ar trigubai greičiau pradėtų augti. Vitaminai ir fermentai vaidina antraeilį, trečiaeilį vaidmenį.
Auksinai ir geberelinai turi kancerogeninių savybių. Pakitusią ląstelę, nuvargusią ląstelę su kancerogenu, be vitaminų, be enzimo, be fermentų jie paveikia taip, kad ląstelėje slypinčius pagedusius genus paskatina ne atsistatyti, o daugintis.
Žmogus to daigo gauna nedaug. Jeigu jis gautų grūdų košės, tyrės, penkių grūdų košės, šešių grūdų košės, tada jis gautų visas statybines medžiagas ir visas medžiagas savireguliacijai.
Iš daigų žmogus irgi gauna daug vitaminų ir fermentų, bet taip pat ir kancerogenų: giberelinų ir auksinų. Jie reikalingi augalams, o ne žmogui.
Būkime atidūs ir su daigais nežaiskime. Ypač tai aktualu mergaitėms ir berniukams iki 15 metų, kol nesusiformavusi lytinė sistema, nesusiformavę hormonai, nes daiguose yra moteriškų ir vyriškų hormonų, t. y. estrogenų ir progesteronų, kurie iškreipia natūralią fiziologinę eigą.
Tai ypač aktualu nėščiosioms iki trijų mėnesių, kai formuojasi audiniai, nes gali kilti ir persileidimas“, – žiniasklaidai kalbėjo fitoterapeutas J.Ruolia.
