Kodavimu vadinama greita procedūra, esą padedanti žmonėms nebepiktnaudžiauti alkoholiu, buvo išbraukta iš gydymo paslaugų sąrašo, nes yra moksliškai nepagrįsta, aiškina ministerija. Vis dėlto norintieji ją gauti dar gali tai padaryti privačiose įstaigose.
Kodavimas nedingo
Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas sako, kad pasirinkusiesiems tokį būdą atsisakyti žalingo įpročio savivaldybė tebekompensuoja šią paslaugą.
„Tokia praktika dar privačiai taikoma ir kol kas ją finansuojame. Suprantu, kad galima diskutuoti labai ilgai dėl to kodo, vadinti šamanizmu ir taip toliau, bet geresnio varianto niekas nepasiūlo, o žmonėms kodas lyg ir veikia, kai kuriems tiesiog reikia to, kad jie toliau negertų, tai mes tą finansuojame“, – BNS sakė meras.
Jis pasakojo, kad dalis pagalbos besikreipiančių savivaldybės gyventojų siunčiami gydytis ir kitais būdais, pavyzdžiui, pas psichologus ar psichiatrus į valstybines įstaigas, taip pat padeda socialiniai darbuotojai, bendruomenių atstovai, tačiau ne visiems žmonėms tokia pagalba priimtina.
„Yra žmonės, kurie tiesiog vos ne verkdami prašo, pavyzdžiui, pakartotinio kodavimo. Jeigu jam padeda, tai mes irgi jam padedame, negalime atstumti. (...) Tokiais atvejais dirbame irgi legaliai, ne kažkur pasislėpę už kampo, tik ne valdiškose įstaigose“, – sakė A. Vrubliauskas.
Kodavimas nebetaikomas probuojamiesiems
Kodavimą ankščiau taikiusios Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktorius Regimantas Mikaliūnas teigia, kad jo atsisakymas probacijos pareigūnų vertinamas nepalankiai, nors pripažino, kad ilgalaikio poveikio kodavimas – su retomis išimtimis – neduodavo.
„Dominuojanti darbuotojų nuomonė – kad kodavimas buvo geras. Bet, kaip sako darbuotojai, jis labiau tiko žemiausio išsilavinimo, mažiausiai motyvuotiems, neturintiems darbo, link socialinės rizikos asmenims, kurie labiau pažeidžiami ir mažiau aktyvūs“, – pasakojo R. Mikaliūnas.
Anot jo, užsikodavę asmenys vieną ar du mėnesius sugebėdavo nevartoti alkoholio, bet tik vienetiniais atvejais alkoholio buvo atsisakoma ilgesniam laikui. Jis taip pat pasakojo, kad priklausomybės yra viena didžiausių probuojamų asmenų problemų.
„Aš manau, kad kodavimo metodas nebuvo vaistas visiems atvejams, bet jis vis tiek prisidėdavo prie to, kad tie žmonės, kurie ką nors bando daryti, bent kuriam laikui nustodavo vartoti (...). Bet turbūt visiems aišku, kad šitas metodas nėra svarbiausias ir esminis kovojant su alkoholizmu“, – sakė Šiaulių apygardos probacijos tarnybos direktorius.
Alternatyvų yra
Pertvarkytuose valstybiniuose priklausomybės ligų centruose kodavimo paslauga neteikiama (dalyje valstybinių centrų ji nebuvo teikiama ir iki pertvarkos). Penkis regioninius centrus vienijančio Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata teigia, kad jau visuose regionuose siūlomos psichosocialinės paslaugos, padedančios žmonėms neatkristi po abstinencijos gydymo.
„Mes jau iš dalies pasiekėme nustatytą tikslą, kad ne tik abstinencijas gydo filialai, bet teikia ir platesnį paslaugų spektrą – tiems, kam reikalingas ilgesnis gydymas, psichosocialinė reabilitacija. Kartais labai svarbu, kad po abstinencijos gydymo žmogus iš karto negrąžinamas į savo gyvenamąją vietą, kur galbūt nepalanki aplinka, o jam sudaromos sąlygos 15 dienų pajusti, kas yra blaivus gyvenimas, ir pasimokyti įgūdžių, kaip išvengti atkryčių, išmokti naudotis pagalbos sistema“, – pasakojo E. Subata.
Kaip alternatyvą kodavimui jis minėjo ir ambulatorines motyvacijos terapijos paslaugas savivaldybių psichikos sveikatos centruose, pagalbos grupes. Jis pripažinimo, kad kai kuriems su priklausomais asmenimis dirbantiems žmonėms dar trūksta tinkamo pasirengimo, tačiau pažymėjo, kad į tai investuojama.
„Pas mus įprasta, kad daugelis pacientų, kurie ateina, būna bandę koduotis, jie apie tai pasipasakoja. Kodavimas nėra stebuklingas būdas, nėra nė vieno tyrimo apie šio būdo veiksmingumą Lietuvoje ar kur nors kitur. Tai metodas, atėjęs iš sovietinio laikotarpio. Jo esmė – kad jis tarsi patogus ir gydytojams, ir pacientams, tai „gydymas“ per dešimt minučių“, – aiškino E. Subata.
Jis iliuzija vadino įsivaizdavimą, kad per tokį viekartinį apsilankymą gydytojo kabinete galima pasveikti nuo priklausomybės. Gydytojas psichiatras pabrėžė, kad norint keisti savo elgesį svarbu tam skirti laiko ir pastangų.
Tikrintojai neskuba
Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad vadinamoji kodavimo paslauga turi būti nebeteikiama.
„Informacija, kad yra privačių gydymo įstaigų, kurios dar teikia klientams kodavimo paslaugas dėl priklausomybės nuo alkoholio, bus atsakingai ir kruopščiai tikrinama, bendradarbiaujant su ekspertais. Jei paaiškėtų, kad tai yra tiesa ir kai kurios gydymo įstaigos piktnaudžiauja ir pažeidinėja teisės aktuose numatytas tvarkas, būtų imamasi atitinkamų priemonių“, – BNS teigė sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba savo ruožtu nurodo neplaninių įstaigų patikrinimų negalinti pradėti savo iniciatyva, o kitų institucijų nurodymų arba pacientų skundų, susijusių su kodavimu, kol kas ji nėra gavusi.
Tarnybos vadovė Nora Ribokienė sakė, kad netinkamus gydymo metodus taikančios įstaigos juos gali slėpti.
„Išgliaudyti smulkias privačias įstaigas be informacijos negalime, neplaniniai patikrinimai negali būti mūsų iniciatyva, tai yra esminis dalykas. Reikia konkrečių pavyzdžių. Ir dar vienas momentas – tikėtina, kad ta paslauga nebėra vadinama kodavimu, žmonės prisitaiko, improvizuoja“, – BNS sakė N. Ribokienė.
Anot jos, jeigu ministras paslaugą išbraukia iš sąrašo, ji neturėtų būti teikiama, bet „kūrybiškumui gali būti labai didelės ribos“, todėl aiškinantis, kokia paslauga teikiama, reikalinga metodologijų analizė.
Ji pažymėjo, kad atskirai kodavimo paslauga niekada nebuvo licencijuojama – įstaigos gaudavo bendresnę licenciją teikti psichiatrijos paslaugas, taip pat ir susijusias su priklausomybių ligomis.
„Mes negalime užpulti įstaigos šiaip sau – tikrinama pagal planą, vyksta licencijų sąlygų priežiūra, kažkokie motyvai turi būti, ir tuomet tokie momentai išryškės“, – sakė N. Ribokienė.
