Todėl kyla klausimas, ar tikrai šie produktai yra sveikesni. Prisiminkime pavyzdį, kai Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijos vartoti liesus pieno produktus nepasiteisino, kitaip tariant, didelę įtaką pasaulyje turinti organizacija pripažino klydusi... Vėl buvo grįžta prie natūralių pieno produktų propagavimo, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vėl suka priešinga linkme. Neseniai atsiradęs nehidrintas margarinas be laktozės ir tinkamas vartoti vegetarams, SAM specialistų teigimu, – sveikas pasirinkimas, vertas „rakto skylutės“. O ką sako kiti specialistai?
Siekiama užkirsti kelią ligoms
„Lietuvoje (kaip ir visose ES ir kitose aukštesnės civilizacijos šalyse) yra didelis gyventojų nutukimas, vienas iš aukščiausių ES mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, didėja sergančiųjų cukriniu diabetu ir maisto kilmės vėžio rūšimis skaičius. Tam pagrindinės įtakos turi mažas fizinis aktyvumas ir nesubalansuota mityba.
Tai rodo SAM reguliariai atliekami gyventojų mitybos tyrimai. Iš jų matyti, kad gyventojai suvartoja per daug cukraus, sočiųjų riebalų, druskos, mažai skaidulų, nes vartoja pagrinde pramoninės gamybos maistą, kurio sudėtis analogiškai nesubalansuota“, – teigė SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas.
Tyrimų rezultatai rodo, kad šalies gyventojai kasdien su maistu gauna daugiau nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nustatytos normos: druskos − 40 proc., riebalų − 39 proc., sočiųjų riebalų − 29 proc., cukraus − 22 proc.
Toks gausus šių medžiagų vartojimas kenkia sveikatai, skatina širdies ir kraujagyslių ligas (hipertenziją, infarktą, insultą), vėžį, cukrinį diabetą, nutukimą ir kitas ligas.
Pasak jo, PSO, ES ir Lietuvos sveikatos apsaugos ligų prevencijos sistema siekia mažinti lėtinių neinfekcinių ligų paplitimą, gerinti gyventojų sveikatą ir ilgaamžiškumą. Todėl vykdoma daug priemonių.
Viena iš jų – parduodamo maisto sudėties gerinimas, cukraus, sočiųjų riebalų, druskos kiekio maiste mažinimas, maistinių skaidulų kiekio didinimas.
Tai ir susitarimų su stambiomis įmonėmis dėl gaminamų produktų sudėties gerinimo pasirašymas, ir tarptautinės sveikatai palankesnių maisto produktų ženklinimo sistemos „Rakto skylutė“ įteisinimas Lietuvoje.
„Šis „Rakto skylutės“ simbolis reiškia, kad paženklintų maisto produktų sudėtis yra subalansuota – juose mažiau cukraus, druskos ir sočiųjų riebalų, išsaugota daugiau maistinių skaidulų.
Tai labai palengvina produktų pasirinkimą gyventojams – nereikia analizuoti etikečių, spręsti ko produkte yra per daug, ko per mažai. Pakanka rinktis sveikatai palankesnius produktus su šiuo ženkleliu ir bus garantija, kad visko yra tiek, kiek reikia“, – tikino A.Kranauskas.
Mažiau cukraus, druskos ir riebalų
Dauguma produktų, kurie pažymėti simboliu, yra įvairios fasuotos daržovės, kruopos, sumuštinių duona, viso grūdo ruginiai ir kvietiniai miltai, liesa varškė, viso grūdo spagečiai ir pan.
Anot Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo, gyventojai gauna per daug sočiųjų riebalų, todėl SAM rekomenduoja valgyti liesesnį maistą, gyvulinius riebalus keisti skystais augaliniais. Tačiau yra situacijų, kai kietųjų riebalų vartojimas neišvengiamas. Tokiais atvejais reikia rinktis iš jų palankesnius sveikatai.
„Neseniai Lietuvoje pasirodė pirmasis pusriebis margarinas, kuris atitinka „Rakto skylutės“ kriterijus. Jame yra labai mažai riebalų, mažai sočiųjų riebalų, be to jis minkštas ir nehidrintas. Tai reiškia – jis neturi transriebalų. Be to jame nėra cholesterolio ir laktozės. Visų šių išvardintų privalumų neturi sviestas, kurį mūsų visuomenė klaidingai įsitikinusi, kad sveikiausia vartoti.
Skandinavijos šalyse sviesto visai neleidžiama vartoti vaikų ugdymo įstaigose, o tik „Rakto skylutės“ kriterijus atitinkantį minkštą, mažo riebumo nehidrintą margariną. Gaila, kad Lietuvos visuomenė vis dar mąsto konservatyviai, prie to prisideda ir komercinė informacija, todėl dažnai nemoka teisingai pasirinkti tepamus riebalus.
Tą rodo ir mūsų neseniai atliktas reprezentatyvus gyventojų žinių apie mitybą tyrimas. Kol kas Lietuvoje gaminamas tik vienas toks margarinas, bet yra importuojamų margarinų, kurie turi panašias savybes. Tačiau jie įvežami iš šalių, kurios nėra įteisinę pas save „Rakto skylutės“ ženklo, todėl vartotojai nežino apie šiuos privalumus“, – pranešė jis.
Minėtas gyventojų mitybos žinių tyrimas parodė, kad, deja, tik 26 proc. gyventojų žino „Rakto skylutės“ ženklo reikšmę, todėl norima, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie tai, kaip galima sudaryti palankesnes sąlygas mitybai, saugant sveikatą.
Esmė slypi vartojamo produkto kiekyje
„Niekada vaikui nesiūlyčiau pigiausio produkto, esančio mūsų rinkoje. Mat pigiausiame margarine, kuris yra dedamas į kepinius, sausainius ar batonėlių glaistą, gausu transriebiųjų rūgščių. Todėl esu tik už tam tikros rūšies margariną, kuris yra tinkamas vartoti vaikams, nes atitinka sveikatai palankius standartus“, – tvirtino dietologė Jūratė Dobrovolskienė.
Jos teigimu, margarinas turi būti pastos tirštumo. Kai jis yra ganėtinai skystas, o sudedamosios dalys kur kas sveikesnės, tokį margariną gali vartoti tiek vaikai, tiek kraujotakos sistemos ligomis sergantys asmenys.
„Mano nuomone, margarinas turi būti 100 procentų sveikas, o jeigu taip nėra, savo vaikui ant duonos tepu tik 5 gramus. Niekas neįtikins, kad nekontroliuojamas margarino kiekis yra sveikiau negu sviestas.
Jeigu margariną visur dedame šaukštais, tai apie sveiką gyvenseną negali būti nei kalbos, nes tai yra tie patys riebalai, kurie gali būti aptinkami ir svieste. Tik pati sudėtis kiek skiriasi. Taigi, svarbiausia balansas, atitinkamas margarino kiekis sveikatai žalos nedaro“, – pabrėžė dietologė.
Kuo brangesnis margarinas, tuo jis yra geresnis
„Margariną gamina iš aliejaus, iš riebalų, kurie yra skysti, o pats maisto produktas – kietas. Skystame aliejuje yra dvigubos cheminės jungtys, kurios laikui bėgant oksiduojasi ir tokiu būdu gaminasi negeri junginiai.
Gamintojai skystus riebalus hidrina, t. y. prijungia vandenilį, ir jie sukietėja. Visų procesų metu tas dvigubas ryšys yra vienoks gamtiniuose riebaluose, o po hidrinimo reakcijos izomerizuojasi į kitokią erdvinę struktūrą.
Dėl to transriebalai, kurių mūsų organizmo fermentai nelabai atpažįsta, bevirškinant ir beskaidant tuos junginius gaunasi nelabai geros ir sveikatai kenkiančios medžiagos“, – teigė prof. dr. Albinas Žilinskas.
Anot profesoriaus, kuo brangesnis margarinas, tuo jis yra geresnis. Nuolat maitintis pigiu margarinu ar dėti jį į maistą negalima, nes po tam tikro laiko galima sulaukti nemalonių pasekmių sveikatai.
„Na, o šiais laikais surado būdą kaip gaminti nehidrintą ir sveikatai palankesnį margariną, kuriame nebūtų transriebiųjų rūgščių arba jų tik minimalus kiekis, tai tokį margariną vartojant didelės žalos sveikatai nėra“, – tikino A.Žilinskas.
Kita nuomonės pusė: rekomenduoja valgyti kuo mažiau apdorotą produktą
„Aš laikausi tokios pozicijos, kad perdirbtų maisto produktų nėra tikslo valgyti ir nepaisant to, kad anksčiau buvo manoma, jog natūralius produktus reikėtų keisti perdirbtais, vis vien visi grįždavo prie to, kad natūralesni yra geresni“, – sakė sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė.
Jos teigimu, anksčiau specialistai tvirtino, kad geriau nevalgyti sviesto ir keisti jį margarinu, nes tai yra augaliniai riebalai. Tačiau paskui paaiškėjo, kad pastarajame yra daugybė transriebiųjų rūgščių. Galiausiai kilus sviesto paklausai, kilo ir produkto kaina, nes jis buvo „išteisintas“.
Dabar rado naują būdą, kaip gaminti nehidrintą margariną, bet, pasak mitybos specialistės, vėlgi, kas gali patvirtinti, kad po kokių 10-ies metų nepaaiškės, jog tokiu būdu gaminant margariną nėra kitų medžiagų, kurios kenkia organizmui.
„Rekomenduočiau valgyti kuo paprasčiau „išgautą“ produktą, nes kuo mažiau jis apdorojamas, tuo mažiau oksiduojasi ir turi mažiau kenksmingų, bet daugiau naudingų medžiagų.
Visą laiką sakiau, kad reikia rinktis produktą kuo natūralesnį. Pavyzdžiui, jeigu natūrali varškė turi riebalų ir tam, kad juos atskirti reikėtų dėti papildomų pastangų, tai produktas jau nebebūtų toks palankus sveikatai.
Liesos varškės naminiu būdu juk neįmanoma pasigaminti, gamta geriau žino, koks produktas turi būti ir žmogaus organizmas yra pripratęs prie tų produktų, kurie buvo prieš tūkstantmečius, t.y., natūralūs ir neperdirbti“, – tikino V.Kurpienė.
Anot jos, buvo manoma, kad liesi produktai turės teigiamos įtakos širdies sveikatai, bet tai nepasitvirtino. Jau prieš keletą metų tai paneigė Švedijos mokslininkai.
„Be to, liesi produktai yra mažiau skanūs, sausi ir suteikia mažesnį sotumo bei pasitenkinimo jausmą, tai reiškia, kad jų suvalgoma daugiau, o tikriausiai ir papildomų priedų, pvz., uogienių pridedama. Tad iš tokio produkto lieka labai mažai naudos, o ką sakyti, kai jis ir taip gerokai apdirbtas.
Iš klientų patirties galiu pasakyti, kad kai valgai natūralesnius produktus, jų mažiau reikia, nes sotumo jausmas ateina greičiau ir išlieka ilgiau“, – pabrėžė specialistė.
