Daugybės žmonių gyvybę išgelbėjęs Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras knygoje „Toksikologo užrašai“ įspėja apie rimtą pavojų, jei vaistai netinkamai naudojami.
Ši knyga, kurią išleido leidykla „Tyto Alba“, atsirado iš gydytojo R.Badaro ir „Lietuvos ryto" žurnalistės Danutės Jonušienės pokalbių, joje medikas dalijasi savo įžvalgomis, patirtimi, pateikia naujausių mokslinių duomenų.
Pateikiame ištrauką:
„Prieš keletą metų Lietuvoje išpopuliarėjo sibutraminas, mažinantis apetitą. Šalyje buvo registruotas ne vienas šios veikliosios medžiagos turintis medikamentas. Jis veikia centrinę nervų sistemą ir slopina alkio jausmą.
Toks medikamentas turi daug šalutinių poveikių, gali net apnikti mintys apie savižudybę. Dėl šios priežasties Europoje sibutraminas uždraustas.
Nepaisant to, iki šiol internete galima nusipirkti įvairių preparatų, kurių sudėtyje yra sibutramino. Juos perka ne tik moterys, bet ir vyrai, ir ne po vieną pakuotę, o maišeliais.
Sibutraminas turi įtakos neuromediatoriaus serotonino sintezei, jis veikia kaip antidepresantas ir mažina apetitą. O serotoninas reguliuoja ne tik apetitą, bet ir nuotaiką, emocijas, miegą, gali sukelti net kliedesių. Vartojant sibutraminą kartu su vaistais nuo depresijos, gali išsivystyti grėsminga komplikacija – serotonino sindromas.
Pacientė kaltę suvertė picai
Taip atsitiko vienai farmacininkei, kuri gydėsi antidepresantais. Kad taptų dar gražesnė ir lieknesnė, moteris gėrė kinų arbatą, kurios sudėtyje yra sibutramino. Kai moterį ėmė kamuoti drebulys, neaiškios kilmės nerimas, ji kaltę suvertė kavinėje suvalgytai picai. Moteris kelias paras praleido reanimacijos skyriuje.
Kai pacientę perkėlėme į palatą ir paaiškinome, kas atsitiko, įspėjome, kad negalima vartoti Lietuvoje neregistruotų liekninamųjų preparatų, ji net apsiverkė. Labai norėjo būti liekna, sportiška, todėl užsispyrė: „Vis tiek vartosiu.“
Sibutraminas pakišo koją ir vienai žinomai sportinių šokių šokėjai, drąsiai rėžiančiai televizijos projektuose savo nuomonę. Dėl šio preparato ji neteko iškovoto medalio. Šokėja gėrė kinų vaistažolių arbatą „Lido“.
Kai jos organizme buvo aptikta sibutramino, paaiškėjo, kad nesąžiningi gamintojai į vaistažolių mišinį prideda šios veikliosios medžiagos, nes tai sustiprina poveikį.
Apetitą slopina ir narkotinės medžiagos
Sibutraminas mažina svorį, o dar efektyviau netekti svorio „padeda“ narkotikai kokainas ir metamfetaminas.
Esu sutikęs pacientų, kurie per pusmetį neteko 40 kilogramų. Sakyčiau, pirmiausia toks lieknėjimas paveikia smegenis. Tačiau ši žinia nėra itin svarbi bet kokiomis priemonėmis metantiems svorį žmonėms – juk smegenys ne visiems reikalingos.
Apetitą mažina daug įvairių narkotinių medžiagų. Pavyzdžiui, ekstazis pirmiausia buvo patentuotas kaip medikamentas, slopinantis apetitą.
Medicinoje daug tokių pavyzdžių, kai medikamentas išpopuliarėja dėl netikėto šalutinio poveikio.
Sildenafilis iš pradžių buvo skiriamas nuo plaučių hipertenzijos, bet visame pasaulyje išpopuliarėjo kaip viagra – preparatas nuo erekcijos sutrikimų, nes gerina varpos kraujotaką.
Žiauriausias kankinimo metodas – girdyti žmogų vandeniu
Kai kurie mitybos ekspertai pataria kasdien išgerti po tris ir daugiau litrų vandens. Aš atsargiai vertinčiau tokius patarimus. Senovės Kinijoje buvo padaryta daug išradimų. Kinai padovanojo pasauliui šilką, popierių, paraką, spagečius, juos iš Kinijos į Italiją parsivežė keliautojas Marco Polo.
Kinai pirmieji pasaulyje sukūrė ir kankinimo vadovėlį. Žudymas varpo garsu, sodinimas ant stulpo – tai menkniekis. Žiauriausias metodas – sugirdyti žmogui daug vandens ir paleisti, kur akys veda.
Iš pradžių vandens perteklių šalina inkstai, vėliau – šlapimas išsiskiria su krauju, dar vėliau žmogus ištinsta ir miršta. Tai greitas žudymas vandeniu. Netekti elektrolitų labai pavojinga. Mano patarimas – vandens reikia gerti tol, kol numalšinamas troškulys.
Vanduo pasišalina per inkstus kartu su gliukoze, baltymais ir elektrolitais. Vilniuje kasmet vyksta daug bėgimo varžybų.
Nesyk mačiau, kaip įveikę penkis kilometrus nepatyrę bėgikai krinta ant žemės tąsomi traukulių. Jie su prakaitu netenka elektrolitų. Prakaitas sūrus, nes jame yra natrio chlorido, o su prakaitu pasišalina ir šios medžiagos.
Geriant gryną vandenį neįmanoma papildyti elektrolitų atsargų organizme. Kur kas naudingesnis mineralinis vanduo.
Kas ta rūgštinė terpė?
Dar vienas mitas – ligos kyla dėl rūgštinės vidinės terpės, todėl būtina gerti daug vandens. Organizmo skysčių pH (rūgščių ir šarmų pusiausvyra) labai svarbi normaliai organizmo veiklai. Sutrikus šiai pusiausvyrai, baltymai tampa nebe tokie stabilūs, audiniai blogiau aprūpinami deguonimi, pakinta ląstelių ir kraujagyslių sienelių pralaidumas, sutrinka įvairių organizmo fermentų veikla.
Alkalozė, kai kraujo pH yra padidėjęs, rodo, kad susidarė šarmų perteklius. Alkalozė pavojingesnis dalykas nei acidozė – rūgščių perteklius. 7,35–7,45 – tik tokiu intervalu gali svyruoti kraujo pH rodiklis.
Rūgštėjant vidinei terpei, kai pH siekia 6,9, žmogus dar išgyvena, o šarmėjant ir pH rodikliui pasiekus 7,6 tenka amžiams padėti šaukštą.
Yra gudrių verslininkų, siūlančių įsigyti vandens jonizatorių. Toks prietaisas atskiria šarminį ir rūgštinį vandenį. Kai kas tiki, kad geriant jonizuotą (šarminį) vandenį pavyksta mažinti vidinės terpės rūgštingumą ir išvengti ligų. Tokia ligų prevencija mus sugrąžina į XVIII amžių. Tai absurdas.
Skrandyje šarminis vanduo reaguoja su druskos rūgštimi ir jokio stebuklo neįvyksta.
Manęs dažnai klausia, kaip vertinu homeopatiją. Atvirai prisipažinsiu – man ji labai patinka, nes toksikologams nepadaugėja darbo dėl žmonių, vartojančių homeopatinius preparatus.
Gamtoje nėra distiliuoto vandens – tiek gėlas, tiek gruntinis vanduo turi tam tikrų druskų. Labai sunku apsinuodyti mineralais, esančiais vandenyje. Kietas vanduo turi kalkių, geležies druskų, jame gali būti didesnis kiekis fluoro. Nuo geležies druskų gali paruduoti dantys, bet niekas dėl to nepateks į reanimaciją.
O dideliais kiekiais geriant gryną vandenį gali tekti eiti į parduotuvę pirkti džiovintų razinų ir kitokių vaisių, nes būtina papildyti kalio ir kitokių mikroelementų atsargas. O kur jos dingsta? Mes patys kalį išsisiojame.
Negalima kišti nagų prie kraujo pH, nes rūgščių ir šarmų pusiausvyra unikali. Valgymo ir dietų madas diktuoja Holivudo žvaigždės, o Holivudo pramonei reikia naujų vartotojų.
XX amžiaus devintajame dešimtmetyje jos buvo pamišusios dėl Atkinso dietos, vėliau madinga tapo Viduržemio jūros dieta, o štai naujausias sveikuolių valgymo įprotis – valgyti šarminį maistą. Kaip atsirado tokia mada? Žmogaus organizmo rūgščių ir šarmų balansas yra šarminis, tačiau su maistu mes gauname daug rūgšties.
Manoma, tai organizmui sukelia stresą, todėl priaugame svorio, jaučiamės mieguisti.
Kadangi skrandžio sultys gamina druskos rūgštį, neutralizuojančią šarmus, kalbos apie šarminimo efektą nėra moksliškai pagrįstos. Diskusijų apie šarminį maistą nauda tik tokia, kad žmonės paįvairina savo valgiaraštį, papildo jį daržovėmis ir vaisiais."
