Kada verta susirūpinti?
„Kelio ertmėje yra daug struktūrų, kurios gali būti pažeistos, todėl ir jų gydymas – įvairus. Svarbiausia atkreipti dėmesį į pažeidimo sunkumą, plyšimo tipą. Jeigu judesių metu ar po fizinio krūvio juntamas sąnarių skausmas – pirmiausia reikėtų mažinti jiems skirtą apkrovą ir laikinai atsisakyti intensyvaus sporto.
Tada reikėtų kuo skubiau apsilankyti pas gydytoją, kuris nustatytų skausmo priežastį ir paskirtų tinkamą gydymą. Jeigu problema nesudėtinga, gali pakakti mankštų, reabilitacijos. Tačiau jeigu liga pažengusi – gali tekti ieškoti kitų gydymo būtų“, – sako Klaipėdos universitetinės ligoninės ortopedas-traumatologas dr. Algimantas Čebatorius.
Gydytojo teigimu, osteoartritas arba artrozė – tai vyresniems žmonėms būdinga liga, tačiau su ja susiduria ir jaunesni pacientai. Garbaus amžiaus žmonėms reikėtų sunerimti pajutus skausmą, sumažėjus fizinio krūvio toleravimui ar pastebėjus sąnarių deformacijas. Jauniems, traumas patyrusiems žmonėms dažniausiai pasireiškia nestabilumo jausmas, užstrigimai ir besikartojantis patinimas.
„Ligos metu pakinta kremzlės struktūra, ji plonėja, ima plyšinėti. Ši liga gali paveikti praktiškai visus sąnarius, tačiau dažniausiai problema juntama didžiausią apkrovą gaunančiuose kelio sąnariuose. Ligos tikimybė išauga turint problemų dėl viršsvorio, esant mažam fiziniam aktyvumui bei gretutinėms ligoms, patyrus sąnario traumas, uždegimus.
Taip pat manoma, kad įtakos turi ir genetika. Pirminė sąnario artrozė pasireiškia apie 20 žmonių iš 1000, taigi tai pakankamai dažnai išsivystanti liga“, – sako dr. A. Čebatorius.
Gydymas be chirurginės intervencijos
Pasak ortopedo-traumatologo, osteoartritas arba artrozė – viena iš didesnių problemų, kuriai sprendimo turi ieškoti sveikatos priežiūros specialistai visame pasaulyje. Jos metu žmogus priverstas atsisakyti sau įprasto gyvenimo būdo, vartoti priešuždegiminius, skausmą mažinančius vaistus, kurie turi aibę šalutinių poveikių. Tiesa, mokslininkai pradeda kurti tokius būdus, kurie iki minimumo sumažina neigiamus efektus.
„Jeigu kelio sąnario artrozės atveju liga yra vidutiniškai ar stipriau pažengusi, o pacientas nenori chirurginės intervencijos, dėl galimų rizikos faktorių ar išreikštos gretutinės patologijos – pasitelkiamas „Lipogems“ gydymas regeneracinėmis ląstelėmis. Jo metu paimamas paciento riebalinis audinys, jis švelniai išskaidomas į mikrofrakcijas.
Siekiama minimalios manipuliacijos principu gauti paciento ląsteles ir audinio pagrindu sudarytą produktą, kuris išsaugo originalaus audinio ląstelę ir audinio mikroarchitektūrą.
Tai kaip maži „bioreaktoriai“, kurie turi pericitų ir mezenchiminių kamieninių ląstelių, produkuojančių biologiškai aktyvias medžiagas, padedančių išsaugoti sąnario kremzlę ir skatina atsinaujinimą. Procedūra unikali tuo, kad šie „bioreaktoriai“ išlaiko savo gyvybingumą fiziologinėje terpėje be centrifugavimo, be apdorojimo fermentais“, – sako dr. A. Čebatorius.
Gydytojo teigimu, toks procesas mažina randinio audinio atsiradimą, turi priešuždegiminių savybių. Riebalinis audinys turi daug smulkių kraujagyslių ir kapiliarų, todėl pasižymi daugeliu natūralių atstatomųjų savybių, padedančių palaikyti gijimą skatinančią aplinką organizme. Šis audinys plačiai tyrinėtas mokslinėje literatūroje ir žinomas, kaip natūraliai turintis gydomąjį potencialą.
Gydymo ištakos – Pirmasis pasaulinis karas
Pasak A. Čebatoriaus, riebalinis audinys pasižymi daugeliu natūralių atstatomųjų savybių, padedančių palaikyti gijimą skatinančią aplinką organizme, jis plačiai tyrinėtas mokslinėje literatūroje ir žinomas, kaip natūraliai turintis gydomąjį potencialą.
Pavyzdžiui, riebalinis audinys, kaip priemonė, padedanti užgydyti kareivių žaizdas, medicinoje buvo naudojamas jau Pirmojo pasaulinio karo metu. Nuo tada atliekant tyrimus buvo įrodytos įvairios, perspektyvios riebalinio audinio taikymo sritys, susijusios su pažeisto audinio gydymu ir regeneracija.
Gydytojo teigimu, šis gydymo būdas išsiskiria tuo, kad reikalinga tik minimali ir nesudėtinga invazija, procedūra trunka apie valandą laiko, o pacientas jau tą pačią dieną gali būti paleidžiamas namo.
Taip pat ne toks rizikingas, nei išgaunant iš kaulų čiulpų ar naudojant kitą metodą, kai iš paciento paimama nepažeista kremzlė ji padauginama ir implantuojama – tokiu atveju žmogaus laukia net kelios operacijos ir daug ilgesnis reabilitacinis periodas.
„Gydymas ląstelėmis nėra naujiena. Jis pradėtas taikyti jau prieš 30 metų, tačiau buvo naudojamos visiškai kitos technologijos, todėl paciento reabilitacija trukdavo apie metus. Naudojant „Lipogems“, riebalinis audinys neapdirbamas cheminėmis priemaišomis, taip pat jis apdorojamas mechaniniu būdu, o ne centrifuguojant.
Taip išsaugomas maksimalus regeneracinių ląstelių gyvybingumas ir nepažeidžiama gijimui reikalingų ląstelių frakcija, kuri saugiai ir tiksliai injekuojama į pažeistą vietą. Visame pasaulyje atlikta daugiau nei 20 tūkst. tokių procedūrų, o 2016 m. ji buvo pripažinta kaip geriausia nauja technologija sporto medicinoje“, – sako dr. A. Čebatorius.
