Kas slepiasi etiketėje?
Tik nuo gamintojo fantazijos priklauso, kokia bus gaminio pakuotė ir kaip bus pateikiama informacija apie jį. Visgi, tam tikrą informaciją būtina pateikti ant kosmetikos pakuotės be išimties visiems gamintojams: koks tai gaminys, kokiam tikslui skirtas bei techninę informaciją (gamintojas, gaminio sudėtinės dalys, kiekis, galiojimo laikas, kilmės šalis). Visos kosmetikos produkto kūrime naudotos sudedamosios dalys turi būti ant etiketės surašytos mažėjimo tvarka pagal svorį.
„Biok laboratorijos“ naujų produktų specialistė Ieva Kižytė patvirtina, kad atpažinti kokybiškas ar alergizuojančias medžiagas nėra labai paprasta, tačiau žinant kelis svarbius aspektus įmanoma geriau suprasti, iš ko pagamintas produktas.
Pavyzdžiui, lotyniškai rašomi eterinių aliejų ir ekstraktų pavadinimai, o Tarptautinė kosmetinių ingredientų nomenklatūra INCI (International Nomeclature of Cosmetic Ingredients), kuri naudojama Europoje ir didžiojoje dalyje pasaulio, užtikrina, kad bet kuriame žemės kampelyje įsigytos kosmetikos priemonės sudėtis būtų vienodai suprantama rašant tuos pačius sudėtinių medžiagų pavadinimus.
Dar kitas svarbus tarptautinis susitarimas įpareigoja gamintoją deklaruoti dažniausiai alergijas sukeliančius kosmetikos priemonių alergenus, kurie pasitaiko kvapų, eterinių aliejų, skonių sudėtyje. Vieni dažniausiai pasitaikančių iš jų – Isoeugenol, Cinnamal, Cinnamyl Alcohol“ Eugenol, Hydroxycitronellal, Geraniol, Amyl Cinnamal.
O kai kurie kosmetikos ingredientai yra užsitraukę vartotojų nemalonę. Dėl to net kilo banga ant pakuočių kur kas didesnėmis raidėmis žymėti ne tik kas yra, bet ir ko nėra produkto sudėtyje.
Alergiškiems žmonėms patartina atidžiau skaityti etiketes
Linkusiems į alergiją asmenims pravartu išsitirti, kokiems kosmetikos ingredientams jie yra alergiški. Tai gali būti ne tik kvapų alergenai, bet ir konservantai ar kitos mažiau aktyvios sudedamosios dalys.
Žmonėms linkusiems į alergines reakcijas I. Kižytė patartų rinktis priemones sudarytas iš kuo mažiau ingredientų. Specialistė pabrėžia, kad svarbiausia yra žinoti, kam esi jautrus. O nealergiškų žmonių ilgas sudėtinių dalių sąrašas neturėtų išgąsdinti – tai nereiškia, kad jie yra nesaugūs ar kenksmingi.
Kaip žinoti, kad priemonei esate alergiškas? Anot I. Kižytės, nepageidaujamos odos reakcijos būna dvejopos:
Odos sudirginimas nuo kosmetikos priemonės gali atsirasti bet kam ir priklauso nuo priemonės koncentracijos bei vartojimo trukmės. Tai pasireiškia paraudimu ar graužimu toje vietoje, kurioje buvo sąlytis su kosmetikos priemone. Dažniausiai tokią reakciją sukelia stipriau veikiančios priemonės: depiliaciniai kremai, priemonės su AHA ar retinoine rūgštimis. Nutraukus reakciją sukėlusios priemonės vartojimą, oda gana greitai atsistato į normalią būklę.
Alerginės odos reakcijos yra daugiau individualios, gali kilti ir nuo mažų alergeno kiekių. Jos pasireiškia odos paraudimu, paburkimu ir niežėjimu, kuris gali plisti už tiesiogiai su kosmetikos priemone sąlytį turėjusios vietos. Reakcija kyla ne iš karto, gali praeiti ir 24 valandos. Dažniausi alergenai yra kvapų komponentai, plaukų dažuose pasitaikantis Phenylene diamine, konservantai, tokie kaip Methylisothiazolinone, bičių produktas propolis.
I. Kižytė paneigia populiarų mitą, kad kuo skaniau kvepia produktas, tuo daugiau alergenų jis turi. „Kvapo malonumas yra subjektyvus vertinimas ir tikrai nenusako jo rizikos sukelti alergiją.
Yra kuriamos specialios kvapų kompozicijos nenaudojant molekulių, kurios dažnai sukelia alergines reakcijas, taigi sudėtyje matysite pažymėtą žodį „Parfum“ ar „Aroma“, bet produkte nebus alergenų. Kosmetinės priemonės kvapo intensyvumas dažniausia tiesiogiai proporcingas didesniam kvapo kiekiui, bet alerginės reakcijos kyla net ir nuo mažiausio alergenų kiekio“, – aiškina specialistė.
Ko nerasite ekologiškoje kosmetikoje?
Besirenkantiems ekologišką kosmetiką taip pat vertėtų atidžiau patyrinėti etiketes.
„Ekologiškumo sąvoka apima ne tik tai, iš kokių sudedamųjų dalių sudaryta kosmetikos priemonė, jos pakuotė, bet ir kaip ji pagaminta ir kokį poveikį turės atsiradusi aplinkoje po vartojimo.
Sertifikuotoje ekologiškoje kosmetikoje leidžiama naudoti tik kelių rūšių konservuojančias medžiagas, todėl gaminio sudėtyje nerasite izotiazolinonų, fenoksietanolio, parabenų, sintetinių polimerų, tokių kaip karbomerai, ar organinių UV filtrų. Nenaudojami ir dažikliai, išskyrus mineralinius pigmentus, tokius kaip geležies ir titano oksidai“, – komentuoja I. Kižytė.
Dar vienas svarbus kokybės faktorius renkantis natūralią ar ekologišką produktą – ženklinimas plačiai pasaulyje atpažįstamu, kokybę įrodančiu sertifikavimo standarto ženklu, pavyzdžiui – „Cosmos“, „Ecocert“, „Demeter“, USDA, NSF, „Natrue“, „Cosmebio“. Gauti sertifikatai garantuoja, kad produktai yra patikimi, ekologiški bei organiški.
Be to, kur kas didesnį patikimumą kelia ilgai rinkoje veikiančių įmonių gaminami produktai. Jų patirtis, gauti standartai leidžia neabejoti, kad jūsų rankose – kokybiškas gaminys, o ne vien skambiais pavadinimais papuošta kosmetika.
