Be abejo, genų vaidmuo išlieka labai svarbus. Jie lemia ne tik tai, kaip greitai asmuo priauga svorio, bet ir kaip jis pasiskirsto. Taip pat, būtų klaidinga teigti, kad visų asmenų „sveikas“ svoris yra panašus ar net vienodas. Juk jis priklauso ne tik nuo mitybos, bet ir nuo žmogaus skeleto dydžio.
Supaprastinus, žmogaus kūnas gali būti smulkus, vidutinis ar didelis, bet tuo pačiu būti ir visiškai sveiko svorio, rašė wnd.com.
Atliktame tyrime nurodoma, kad didžiausią įtaką anstvoriui daro aplinka, o ne genai.
Mokslininkai tiesos ieškojo lygindami įvaikintų vaikų svorius, registruodami jų biologinių tėvų svorį bei juos įvaikinusius tėvus. Paaiškėjo, kad nutukusius įvaikinusius tėvus turintys vaikai turėjo net 21 proc. didesnį nei normalų svorį, nors jų biologiniai tėvai ir neturėjo antsvorio.
Šis atradimas buvo svarbus įrodant, kad, nepaisant visuomenėje susiformavusio požiūrio, posakis „stambių kaulų“ nepateisina antsvorio. Jis tik nurodo skeleto dydį, kuris, nepaisant klaidingos nuomonės, visai neturi įtakos žmogaus riebaliniam sluoksniui.
Juk ne veltui net ir aukšti, plačių pečių vyrai gali būti liekni, o žemos ir smulkaus sudėjimo moterys – putlios, ir atvirkščiai.
Taip pat pasirodo, kad kaulai taip pat neturi didelės įtakos svarstyklių rodomam skaičiui (lyginant to paties ūgio nutukusį ir liekną žmogų). Pasirodo, vienintelis kaulas, kuris gali daryti įtaką svoriui yra šlaunikaulis, mat po žmogaus mirties jis vienintelis gali parodyti, ar asmuo buvo nutukęs, ar ne.
Todėl geriausias problemos sprendimas – sveiko gyvenimo būdo propagavimas, o ne kaltės vertimas genams, kurie įtaką daro ne asmens svoriui, o tam, kaip sunku ar lengva yra jo priaugti. Tačiau bet kuriuo atveju, tai beveik visada gali būti sukontroliuota sveika mityba ar aktyvia fizine veikla.
