Užklupus šalčiams žmonės labiau šildo savo būstus.
Kartais degimo sistemos būna taip sureguliuotos, kad oro padavimas būna pernelyg mažas.
„Tai techninės detalės, bet reikia į jas atkreipti dėmesį, nes atšalus daugelis žmonių įjungia maksimalų šildymą.
Todėl net naujos statybos daugiabučių gyventojai gali nukentėti nuo smalkių“, – įspėjo Apsinuodijimų informacijos biuro vedėja, klinikinė toksikologė Laima Gruzdytė.
Smalkės – ypatingos dujos. Jei kas nors dega ar rūksta, susidaro dūmų, kuriuos žmonės mato ir užuodžia, nes jie graužia akis, gerklę. Išvydęs dūmus žmogus stengiasi pasitraukti iš užterštos aplinkos, nes nujaučia gresiantį pavojų.
O smalkės yra bekvapės, beskonės, nedirgina kvėpavimo takų. Smalkių žmogus neužuodžia, savo juslėmis negali jų aptikti.
„Vienintelis, kas gali užfiksuoti smalkes, – anglies monoksido detektorius.
Jei toks įrenginys yra įmontuotas gyvenamosiose patalpose, jis prasiveržus smalkėms pradeda cypti“, – pasakojo gydytoja L.Gruzdytė.
Smalkės susidaro tada, kai degant pritrūksta deguonies, pavyzdžiui, per anksti uždaroma krosnies sklendė ar būna sugedęs dujų katilas.
Normalaus degimo metu turi susidaryti anglies dvideginis, o pritrūkus deguonies – anglies monoksidas (smalkės).
Ir gaisro metu dažniausia mirties priežastis yra apsinuodijimas smalkėmis.
Smalkės ypač klastingos, nes ne visada pavyksta greitai rasti atsakymą, kas atsitiko.
Gydytoja L.Gruzdytė prisiminė ir tokį keistą atvejį, kai viena moteris dažnai alpdavo savo vonioje.
Nukentėjusioji nežinojo, kur kreiptis pagalbos. Iš pradžių jai kilo įvairių įtarimų – gal streikuoja širdis, gal kaltas pernelyg karštas dušo vanduo.
Tik atvykus į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę paaiškėjo tikroji priežastis, kodėl moteris apalpdavo ne kur nors kitur, o savo vonioje.
Jai buvo nustatytas apsinuodijimas smalkėmis.
Buvo nustatyta, kad pacientės vonios kambaryje nuolat susidarydavo smalkių, nes prastai veikė dujinis vandens šildytuvas.
Kol moteris maudydavosi, šildytuvas būdavo įjungtas, todėl ji prisikvėpuodavo smalkių.
„Tokių galvosūkių esame išsprendę ne vieną – kartais būna sunku suprasti, kas iš iš tikrųjų atsitiko ir kodėl žmogus nukentėjo“, – pasakojo klinikinė toksikologė L.Gruzdytė.
Prisikvėpavę smalkių vieni žmonės greitai apsvaigsta, o kiti – ne. Tai priklauso nuo to, kokia yra smalkių koncentracija, kaip ilgai jos veikia.
Tuo atveju, kai smalkių koncentracija didelė, žmogus gali netekti sąmonės vos po kelių minučių.
Kartais apsinuodijimo požymiai atsiranda tik tada, kai žmogus ilgai būna užterštoje aplinkoje.
Norint išvengti nelaimių, visi dujų katilai, taip pat kietojo kuro katilai, vandens dujiniai šildytuvai turi būti kokybiškai prižiūrimi.
„Mes, toksikologai, visada patariame namuose įrengti anglies monoksido detektorių, jei naudojami prietaisai, gaminantys šilumą degimo metu“, – priminė L.Gruzdytė.
Monoksido detektoriai turėtų būti kabinami toje patalpoje, kur vyksta degimas, arba ten, kur žmonės miega.
Jei toks detektorius ima cypti, reikia vėdinti patalpas ir būna aišku, ką reikia taisyti. Tai padeda išvengti nelaimės.
Vien per pastarąjį pusmetį Apsinuodijimų informacijos biuro darbuotojai suteikė daugiau kaip dešimt konsultacijų dėl smalkių ir sulaukė dešimt pranešimų apie tai, kad nukentėjusieji nuo smalkių buvo gydomi įvairiose šalies ligoninėse.
Tokia tvarka įsigaliojo tik praėjusių metų liepą, todėl didelė tikimybė, kad 2017-aisiais buvo kur kas daugiau nukentėjusiųjų nuo smalkių.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras priminė, kad medicinos literatūroje aprašytas ne vienas kurioziškas atvejis, susijęs su smalkėmis.
Daugelis žino, kad negalima šildyti automobilio garaže, nes smalkės pirmiausia atpalaiduoja raumenis. Bet amžinai skubantiems žmonėms brangi kiekviena minutė, todėl jie vienu metu daro kelis darbus.
R.Badaras savo knygoje „Toksikologo užrašai“ pasakojo apie vieną pacientą.
Rytą nusileidęs į namo rūsyje įrengtą garažą jis pirmiausia atidarė duris, įjungė variklį, dar sugalvojo automobilio radijuje susirasti mėgstamą stotį.
Žmogus nedaug sugaišo, bet staiga pasidarė silpna. Pagalvojo, kad reikėtų užlipti aukštyn ir pasimatuoti kraujospūdį.
Tačiau dešinė ranka pasidarė kaip vatinė, jam nepavyko netgi pasukti raktelio, kad galėtų išjungti variklį. Sustingo ir kita ranka.
Vyras ne juokais išsigando, ėmė rėkti iš nevilties, bet balsas buvo labai silpnas, jį užgožė grojantis radijas.
Žmogus pamanė, kad tuoj mirs. Tada pasidarė gėda – artimieji gali įtarti, kad jis nusižudė. Valandos slinko lėtai, prieš akis iškilo visas gyvenimas. Vyras užsimanė į tualetą, bet negalėjo pajudėti – kojos taip pat sustingo.
Smalkių koncentracija nebuvo didelė, vyras turėjo sąmonę, bet negalėjo nė krustelėti. Striukės kišenėje keliskart suskambo telefonas, jis norėjo atsiliepti, bet neįstengė.
Pradėjo temti, o jis kaip įkalintas sėdėjo automobilyje, esančiame namo garaže, ir baigta.
Sėdėjo kaip nesavas – nei verkti, nei juoktis. Po to užgeso variklis, nes baigėsi degalai, bet iš to jokios naudos. Vyras toliau sėdėjo prie vairo, nes nuo smalkių nusilpo raumenys.
Pagaliau jis išgirdo žmonos žingsnius. Moteris norėjo jį apšaukti, kad paliko neuždarytas garažo duris.
Pamačiusi, kad sutuoktiniui blogai, ji iškvietė greitosios pagalbos medikus.
Ši istorija – gera pamoka. Netgi atidarius garažo duris gali susikaupti pavojingas smalkių kiekis. To pakanka, kad būtų pažeistas raumenyse esantis baltymas mioglobinas ir apnuodytas širdies raumuo.
Toks žmogus gali ilgai sėdėti nei gyvas, nei miręs – jis viską suvoks, bet neįstengs judėti.
Gydytojas R.Badaras stengiasi priminti vairuotojams auksinę taisyklę – jei įjungei variklį, ieškok radijo stoties ne garaže, o išvažiavęs į lauką.
Smalkių įkvėpę žmonės jaučiasi lyg apduję
Smalkės – nuodingos dujos. Jos kelis šimtus kartų greičiau negu deguonis prisijungia prie hemoglobino ir sudaro toksišką junginį – karboksihemoglobiną.
Dėl deguonies trūkumo sutrinka ne tik širdies, bet ir centrinės nervų sistemos veikla. Žmogus gali mirti, jeigu jo kraujyje susikaupia daugiau kaip 50 procentų karboksihemoglobino. Smalkės jungiasi ir prie mioglobino, dėl to žmogų apima silpnumas.
Pirmieji smalkių apsinuodijimo požymiai būna nespecifiniai, panašūs į virusinę infekciją ar gripą, pavyzdžiui, būna silpna, gali skaudėti galvą, pykinti, kamuoja ūžimas ausyse.
Susidūrus su smalkėmis būtina kreiptis į gydymo įstaigą, ypač jei žmogus vėmė, buvo trumpam netekęs sąmonės.
Praėjus parai nuo apsinuodijimo pradžios kartais nukentėjusiojo būklė dar labiau pablogėja, nors tuo metu jis būna saugioje vietoje ir turėtų sveikti.
Skaičiai ir faktai
Kasmet Lietuvoje užregistruojama 300–400 apsinuodijimo nuodingomis dujomis, garais atvejų, du trečdaliai jų – daugiau nei 200 atvejų – apsinuodijimai anglies monoksidu.
Nuo tokių nelaimių neapsaugoti ir didmiesčių gyventojai. Pavyzdžiui, 2016 m. apie apsinuodijimą smalkėmis Vilniuje gauta 15 pranešimų, 2015 m. – 19. Nors tokie atvejai pasitaiko rečiau nei apsinuodijimai alkoholiu ar vaistais, jų poveikis sveikatai ypač žalingas ir pavojingas gyvybei.
Beveik pusė apsinuodijimo smalkėmis atvejų įvyko dėl netinkamo dujinių katilų ir kaminų naudojimo.
Smalkių šaltiniai: kaminai, krosnys, mašinų išmetamosios dujos, viryklės, džiovyklės, šildytuvai, židiniai, vandens šildymo sistemos, kepsninės.
Tenisininką pražudė sugedusi šildymo sistema
Smalkių auka tapo ir lietuvių kilmės JAV amerikietis Vitas Gerulaitis (1954–1994).
Vienas žymiausių planetos tenisininkų 1994 metų rugsėjo 17 dieną nebepabudo savo bičiulio Martino Rayneso prabangiuose namuose Niujorke, Long Ailande.
Dėl pasaulį sukrėtusios tenisininko mirties kaltas buvo apie 60 centimetrų ilgio plastikinis vamzdelis. Iš jo smalkės pateko į miegamąjį, kuriame ilsėjosi V.Gerulaitis. Apsinuodijęs iš sugedusios šildymo sistemos pasklidusiomis smalkėmis 40-metis tenisininkas mirė.
