Daugybės žmonių gyvybę išgelbėjęs Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras prisipažino, kad dietas skirsto į dvi grupes: kvailas ir pavojingas, nesvarbu, koks specialistas jas sugalvojo.
„Dietą galima sudaryti pagal vėjo kryptį, dolerio kursą, pagal kraujo grupę. Aš ne prieš, bet nežaiskime su mirtimi“, - įspėjo knygoje „Toksikologo užrašai“ gydytojas R.Badaras.
Ši knyga, kurią išleido leidykla „Tyto Alba“, atsirado iš gydytojo R.Badaro ir „Lietuvos ryto" žurnalistės Danutės Jonušienės pokalbių, joje medikas dalijasi savo įžvalgomis, patirtimi, pateikia naujausių mokslinių duomenų apie įvairius lieknėjimo būdus ir dietas.
Pateikiame ištrauką:
Ar gali dieta nuvaryti į kapus?
„Amerikiečių kardiologas Robertas Atkinsas sukūrė dietą, leidžiančią valgyti, kiek širdis geidžia, tačiau smarkiai ribojančią angliavandenių kiekį. Pagrindinė energija turi būti gaunama iš riebalų ir baltymų – toks šios dietos principas.
Savo pirmąją knygą „Dietos revoliucija“ R. Atkinsas išleido 1972 metais. Nepaisant kritikos, šis veikalas pateko į populiariausių knygų sąrašus. 2003 metais pasirodė jo paskutinė knyga „Atkinsas visam gyvenimui“. 1985 metais R. Atkinsas buvo paskelbtas JAV Metų žmogumi, o 1989 metais sėkmingai įkūrė savo bendrovę. Ji tiekė produktus milijonams amerikiečių, pasiryžusių gyventi be angliavandenių.
Tačiau per JAV nuvilnijus „Atkinso bangai“ šis verslas smarkiai sunyko. 2005-ųjų vasarą R. Atkinso bendrovė tapo nemoki. 2003 metų balandžio ankstyvą rytą R. Atkinsas pargriuvo ir smarkiai susitrenkė galvą Manhatane eidamas į savo medicinos centrą, kai Niujorką po netikėtos pavasario pūgos užklojo kelių centimetrų storio sniego ir ledo sluoksnis.
Po R. Atkinso mirties paaiškėjo, kad jis pats kentėjo nuo antsvorio ir širdies ligos. Pasaulinio garso dietos kūrėjas nugyveno 72 metus ir svėrė 117 kilogramų. Atkinso dietos esmę sudaro tai, kad organizmas nesugeba kaupti baltymų, kitaip nei angliavandenių, todėl baltymų perteklius pasišalina, o visą energiją žmogus gauna iš riebalų.
Iš burnos sklinda acetono kvapas
Jokių bulvių, duonos, kepinių, makaronų, kruopų, vaisių - tai daugeliui žmonių buvo tikra kančia, nes laikantis R. Atkinso dietos per parą leidžiama suvalgyti ne daugiau kaip 20 gramų angliavandenių, o salotų ir daržovių – tik tiek, kad neužkietėtų viduriai.
R. Atkinsas aiškino, kad, ribojant angliavandenių kiekį maiste, mažėja insulino koncentracija kraujyje, todėl cukrus nepaverčiamas riebalais.
O baltyminis maistas skatina aktyviau dirbti inkstus ir deginti daugiau kalorijų. Todėl vietoj angliavandenių ir cukraus amerikietis kardiologas siūlė valgyti daug riebalų ir baltymų turinčių produktų – mėsos, kiaušinių ir sūrio.
Kaip ir daugelis abejotinų dietų, ribojančių angliavandenių kiekį, R. Atkinso sugalvotas metodas nėra stebuklingas. JAV ištyrus kelis šimtus savanorių paaiškėjo, kad per dvylika mėnesių netenkama vidutiniškai 4,7 kilogramo.
Bėda ta, kad prasideda ketozė – kaip ir badaujant, burnoje atsiranda bjaurus acetono kvapas, taip pat didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Mokslininkai, atlikdami bandymus, įrodė, kad Atkinso dieta tikrai veiksminga, nes baltyminis maistas gerai malšina apetitą. Tačiau lieka vienas iš pagrindinių nutukimo rodiklių – riebalų kiekis.
2004 metais vienas amerikietis padavė į teismą R. Atkinso dietą jam rekomendavusius medikus, nes jis ne tik nesulieknėjo, bet dar ir susirgo išemine širdies liga. Lieknėjimas pagal Atkinso dietą gali sukelti ir kitų negalavimų, pavyzdžiui, anoreksiją.
Tai, ką plėšrūnas suėda, greitai pasišalina lauk
Ar gali baltymų perteklius pabloginti savijautą? Palikite kambario temperatūroje keletą dienų šviežio jautienos kumpio.
Mėsa susmirs. Žmogaus organizmas sunkiai skaido baltymus, susidaro daug šalutinių produktų, kurie nemaloniai kvepia, – pavyzdžiui, merkaptanai, kurių dedama į gamtines dujas.
Jei tokių dujų pasklinda gyvenamojoje patalpoje, žmogus užuodžia bjaurų kvapą ir tai jį išgelbsti nuo apsinuodijimo.
Baltymų apykaitos produktai ne veltui vadinami endotoksinais – jie apnuodija organizmą. Tai viena priežasčių, kodėl plėšrių gyvūnų žarnynas neilgas. Tai, ką plėšrūnai suėda, greitai pasišalina lauk.
Žmogaus prigimtis lėmė įvairialypę mitybą. Nesistenkime keisti to, ką sukūrė gamta. 70 kilogramų sveriantis žmogus kasdien turėtų gauti apie 100 gramų baltymų (būtina norma – vienam kilogramui apie 1,5 gramo baltymų). 100 gramų baltymų sudaro 400 kilokalorijų, tai labai mažai, nes biuro tarnautojui per parą reikėtų bent 1500–2000 kilokalorijų.
Jei valgiaraštį sudaro vien baltymai, tokia mityba yra kaip uždelsto veikimo bomba, nes apkrauna kepenis ir inkstus. Dietos vilioja daugelį žmonių, nes jos yra veiksmingos. Bet tai tik trumpalaikis rezultatas – dieta neišugdo naujų mitybos įpročių, garantuojančių ilgalaikį pokytį.
Dietų taikymas ribotas. Geriausias būdas atsikratyti svorio – nusipjauti koją, taip įmanoma žaibiškai atsikratyti 15 kilogramų svorio. Efektyvu, ir pokyčiai negrįžtami. Kita vertus, ar to reikia.
Dieta gali baigtis ir reanimacijos skyriuje
Dietas skirstau į dvi grupes: kvailas ir pavojingas, nesvarbu, koks specialistas jas sugalvojo. Dietą galima sudaryti pagal vėjo kryptį, dolerio kursą, pagal kraujo grupę. Aš ne prieš, bet nežaiskime su mirtimi.
Prie kvailų dietų priklauso obuolių acto dieta, sulčių dieta, moliūgų dieta ir daugybė įvairių taisyklių, kai ribojami tam tikri maisto produktai. Jos gali sukelti įvairių valgymo sutrikimų, pavyzdžiui, anoreksiją ar bulimiją.
Kai kurios dietos gali baigtis reanimacijos skyriuje, dar blogiau – nuvaryti į kapus. Pavojinga dieta pasižymi sąmoningu organizmo žalojimu. Yra atvejų, kai norėdami atsikratyti antsvorio vieni žmonės užsiaugina jautinį kaspinuotį, kiti vartoja šlapimo išsiskyrimą skatinančių vaistų, nes nuoširdžiai mano, kad reikia „varyti“ šlapimą.
Galbūt jie mano, kad iš organizmo su šlapimu pasišalina taukai?
Neturėkime tokių iliuzijų – šlapimas yra sterilus ir neturi nė gramo riebalų. Kartą konsultavau dvi drauges, kurios liekninosi gerdamos šlapimą. Atsitiko taip, kad viena jų jau nebegalėjo šlapintis, todėl ji gerdavo savo draugės šlapimą.
Atlikome dializę, moteris atsigavo, ėmė šlapintis, tada ji pasidalino šlapimą su drauge ir iki lašo išgėrė. Ar tai ne beprotybė?
Užsukite į bet kurį knygyną. Lažinuosi, kad rasite bent vieną leidinį apie gydymąsi šlapimu. Yra ir knygų apie gydymąsi žibalu – viena jų kainavo 8 litus, norėjau įsigyti, parodyti savo kolegoms, kad beprotybei nėra ribų, tačiau tąsyk nusprendžiau finansiškai neremti šarlatanų.
Klinikinis marazmas – jei smegenims trūksta baltymų
Troškulys – geriausias patarėjas, nes primena žmogui, kada reikia gerti. Šlapimą sudaro ne tik vanduo ir medžiagų apykaitos produktai. Su juo iš organizmo pasišalina labai svarbūs mikroelementai kalis bei natris.
Netekus kalio, išsivysto širdies ritmo sutrikimai, ištinka koma. Todėl anoreksija, o ne šizofrenija yra sunkiausia psichikos patologija. Mirštamumas nuo anoreksijos per 5 metus sudaro 18 procentų. Tai – bene didžiausiu mirštamumu pasižyminti psichiatrinė patologija.
Kartą konsultavau vieną pacientę, kuri kasdien išgerdavo keturis litrus morkų sulčių ir nurydavo 90 laisvinamųjų tablečių. Tai – ribinis mitybos sutrikimas. Betgi mados pasauliui, matyt, patinka tokios perkarusios manekenės. Patyrę mitybos specialistai ir psichoterapeutai nepriima gydyti pacientų, kurių kūno masės indeksas nesiekia 16.
Toks svoris rodo, kad žmogų ištiko sunki būklė – klinikinis marazmas. Tai smegenų sutrikimas, atsiradęs dėl baltymų trūkumo. Psichoterapija skirta žmonėms, kurių smegenys normaliai funkcionuoja, o sergantys sunkia anoreksija nesugeba suvokti, ką jiems aiškina specialistai.
Dėl išsekimo tokie ligoniai neretai patenka į intensyviosios terapijos skyrių. Kai jie atsigauna, jau galima aiškinti, kad valgymas sukelia ne kaltės jausmą, o malonumą. Apmaudu, kai net artimieji nesupranta, jog anoreksija – sunki liga.
Moters grožis be cholesterolio yra neįmanomas
Moters grožį lemia hormonai, o jie susidaro iš cholesterolio. Esu sutikęs pacienčių, kurioms menopauzė prasidėjo sulaukus vos 24 metų. Įsivaizduokite žmogų, kuris plaukia atviroje jūroje, nutolęs dešimt kilometrų nuo kranto.
Gelbėtojai priplaukia prie jo ir nori įkelti į katerį: „Duok ranką, mes tave išgelbėsime.“ O jis sako: „Atstokite, aš juk maudausi.“ Tada gelbėtojai jį įkelia į denį, bet jis puola atgal, jį reikia pririšti, tik taip įmanoma išgelbėti gyvybę. Prisiminkime, ką Homero epe darė Odisėjas, plaukdamas pro sirenas. Jis užkimšo ausis jūreiviams, o pats prisirišo prie laivo stiebo. Tik taip jam pavyko likti gyvam.
Šis mitas daug ką gali paaiškinti ir apie anoreksiją. Nesvarbu, kiek sveria lieknėti sumaniusi pacientė. Jei ji tokia nusilpusi, kad nesugeba nueiti daugiau kaip dešimt metrų ir atidaryti kambario durų, reikia žiūrėti, kiek liko albumino ir fosforo atsargų organizme. Raumenims būtinas adenozintrifosfatas (ATF) – tai vienas pagrindinių ląstelės energinių junginių."
