Tūkstančiai liaudiškų patarimų
Kai sunegaluoja, 69 metų panevėžietė Valentina Katakinienė nebėga pas gydytojus, o pagalbos ieško septyniuose storuose sąsiuviniuose.
Mokslu neparemtus, tik paprastų žmonių ilgalaikiais stebėjimais grįstus gydymo būdus moteris išsikarpė iš žurnalų, laikraščių, o žodžiu išgirstus tiesiog užsirašė. Dar kitus pasižymėjo klausydama paskaitų apie alternatyviuosius gydymo metodus.
Liaudies medicinos receptus V.Katakinienė rinko 45 metus, tačiau susistemino juos tik išėjusi į pensiją. Viską išdėliojo pagal ligas: turinyje rikiuojasi 338-ios ligos, kiekvienai jų gydyti yra nuo kelių iki keliolikos patarimų.
Legendinio kepsnio bendraautorė
V.Katakinienė turi visuomeninio maitinimo technologės inžinierės diplomą, yra baigusi Kauno politechnikos instituto Chemijos fakultetą. Net 27 metus moteris dirigavo žinomiausių miesto restoranų ir valgyklų virtuvėms, kūrė patiekalų technologijas.
Jei legendiniuose „Čičinsko“, „Stumbro“, „Seklyčios“, „Rūtos“ restoranuose, „Linelio“ valgykloje tada valgiai buvo gardūs, reikia dėkoti šiai moteriai. Ji yra ir firminio Čičinsko kepsnio bendraautorė.
„Daug metų vis užsukdavau į tą restoraną šio kepsnio paragauti. Pastaraisiais metais jis jau nebe toks, nutolo nuo buvusios receptūros“, – sako mitybos specialistė.
Pagalbos – pas žiniuones
Nors ir labai išsilavinusi, liaudies medicina V.Katakinienė pasitiki labiau nei gydytojais ir mokslo progresu.
„Aš įsitikinusi, kad vaistai kenkia: jei vieną organą gydo, tai kitą žaloja. Kaip proseneliai kaime gyveno? Ogi gydėsi žolėmis“, – savo nuostatą išdėsto ji.
Moteris mano, kad tokį požiūrį suformavo auklėjimas. Josios mama įkalė į galvą, kad ligą privalai nugalėti pats: gerti arbatžoles, gulėti lovoje, kol pasveiksi.
„Kai pati dvi dukras auginau, mažai vedžiau pas gydytojus: važiuodavom į Latviją pas žolininkes ar bioenergetikes“, – pasakoja V.Katakinienė.
Moteris yra tikinti, bet įsitikinusi, kad religija nesikerta su tikėjimu bioenergetikais, esą pats Dievas ir sukūrė žmones su ypatingomis galiomis.
V.Katakinienei šiek tiek apmaudu, kad Suomijoje ir mūsų šalies sostinėje su savo šeimomis gyvenančios dukros savo vaikų tokiais metodais negydo.
„Man baisu, kaip jos vaikus augina, prigirdo vaistų ir tie laksto su temperatūra“, – nerimavo pašnekovė.
Rekomenduoja tik išbandyta
Liaudiškų receptų V.Katakinienės neprašo ir pažįstami, nors gerai žino, kokią gausybę moteris jų yra sukaupusi.
Žmonos receptais nesinaudoja ir sutuoktinis Leonas.
„Tai nėra neginčytina, reikia atsirinkti, kas kam tinka, vienam gali veikti, kitam gal ne. Tik apie tuos receptus, kuriuos išbandžiau savo kailiu, galiu tvirtinti, kad veiksmingi“, – kalba moteris.
O ant savęs V.Katakinienė išbandė daug ką: žarnyną šveitė moliu, kepenis valė aliejumi, gėrė jaunystės eliksyrą, įvairiais maisto bei vaistažolių deriniais vadavosi nuo aukšto kraujospūdžio, savotišku metodu bėgo nuo diabeto, sumušimus gydėsi druskos tirpalu.
Daugino lašų, kol pateko į ligoninę
V.Katakinienė prisipažįsta, kad ne visi liaudies medicinos receptai pasiteisino, po „jaunystės eliksyro“ kurso ji atsidūrė ligoninėje, nes sustreikavo kasa.
Prieš kelis dešimtmečius „jaunystės eliksyro“ receptu daug panevėžiečių dalijosi lyg didžiausiu stebuklu, iš spirito ir česnako padarytas „vaistas“ esą veikė labai efektyviai, buvo tikima, kad jis ne tik atjaunina, bet ir apsaugo nuo gausybės ligų.
„Vaistą“ reikėję gaminti iš tam tikro kiekio susmulkintų šviežių česnakų ir 98 laipsnių spirito, keliolika dienų palaikytą trauktinę rekomenduota gerti lašais, vis didinant jų skaičių.
Aišku, iš lūpų į lūpas platintame recepte nebuvo užsiminta, kaip šis koncentratas gali pražūtingai paveikti inkstus, kepenis, kasą, dvylikapirštę.
V.Katakinienė įsitikinusi, kad ne receptas buvęs netinkamas, o ji tuomet neturėjo informacijos, jog vartojant spiritinę česnakų ištrauką nevalia gerti alkoholio.
„Viename baliuje taurelę, kitame – taurelę, ir sustreikavo kasa“, – prisimena pašnekovė.
Nors jauninimosi procedūrą teko nutraukti ir kurį laiką pasivartyti ligoninėje, V.Katakinienė teigia pajutusi ir teigiamą eliksyro poveikį – kuriam laikui labai prašviesėjusi galva.
Labai gerai pabadauti
Visi kiti išbandyti liaudies medicinos receptai V.Katakinienei problemų nesukėlė.
Prieš 15 metų vėl sustreikavus kasai V.Katakinienė kreipėsi į medikus ir išgirdo, jog serga cukralige.
„Susidėjo stresas po mamos mirties, sunkus klimakterinis laikotarpis, o dar vis prie saldėsių traukė, štai ir sureagavo organizmas“, – sakė V.Katakinienė.
Ji nusprendė vaistų negerti, bandyti kapstytis pati.
Nuo cukraligės išgelbėjusį receptą jai davė bioenergetikė iš Latvijos.
Kita vyresnio amžiaus žmonių bėda – aukštas kraujospūdis. V.Katakinienei gydytojai konstatavo hipertoniją ir pasiūlė gydymą.
V.Katakinienė nutarė „pasikonsultuoti“ su savo storaisiais sąsiuviniais. Ten rado, kad nervinio pobūdžio kraujospūdį galima gydyti valerijonų tabletėmis ir kvėpavimo pratimais.
Efektas buvęs geras.
Panevėžietė rado ir tokį patarimą: staiga sukilusį kraujo spaudimą numuša stiklinė kefyro ir šaukštelis cinamono.
Kol matavimo aparato stulpelis šoktelėdavo iki 170, šis receptas veikė, o kai jis ėmė perkopti 220, kefyras su cinamonu nebepadėjo.
„Radau patarimą, kaip kraujospūdį mažinti badaujant. Dabar penktadienis man lyg ne darbo diena. Po iškrovos kraujospūdis būna 140, į savaitės galą vėl padidėja, po bado – vėl normalus“, – moteris įsitikinusi, kad tokia metodika geriau nei kasdienės tabletės.
Šokinėjantis kraujospūdis pažeidžia kraujagysles, joms atkurti V.Katakinienė irgi rado liaudišką receptą: kasdien suvalgyti po saują spanguolių.
„Sudėtingų receptų, kur daug komponentų, aš nenaudoju, ieškau kuo paprastesnių“, – sako pašnekovė.
Gerklės skausmą veja liežuvio mankšta
Kokių tik patarimų nėra tuose sąsiuviniuose! Liaudiškomis priemonėmis galima gydyti ūžesį galvoje, psoriazę, karpas, impotenciją, votis, infarktą, plaukų slinkimą, ataugas, cistas, alkoholizmą, pūlinius, radikulitą ir šimtus kitų negalavimų.
„Aliejaus čiulpimas gydo nuo įvairių ligų, pati čiulpdama panaikinau guzą krūtyje. Devynių procentų druskos tirpalas irgi universalus vaistas, slydau nuo laiptų, labai smarkiai susimušiau sėd-menis, dvi savaites dėjau druskos kompresus ir bėdos kaip nebūta“, – džiaugiasi panevėžietė.
Prieš 10 metų V.Katakinienė valė žarnyną moliu.
„Pastebėjau, kad einant į kalniuką pridūstu, kojos nelabai neša“, – paaiškina, kodėl to prireikė.
Vaistinėje nusipirko baltojo molio miltelių, skiedė jį vandeniu ir gėrė. Valymo kursas truko tris savaites.
„Molis sugeria šlakus ir toksinus, normalizuoja medžiagų apykaitą“, – poveikį aiškina ji.
Moteris išbandė ir kepenų valymą alyvuogių aliejumi, didindama jo dozę.
Pašnekovė pasidalija receptu ir nuo gerklės skausmo. Tik pajutus peršulį reikia po 20 kartų daryti du pratimus: liežuviu siekti smakrą, po to liežuvį riesti link gomurio ir mažojo liežuvėlio. Po tokios mankštos suaktyvėja kraujotaka ir gerklės skausmas praeina.
Pasiilgo net dilgėlių
Liaudiškų gydymo receptų rinkėja ir maisto gamybos specialistė metus dirbo Amerikoje. Ten vyko susigundžiusi geru uždarbiu. Turėjo galimybę likti ilgesniam laikui, bet viską pergalėjo tėvynės ilgesys.
„Amerikoje pajutau, kas yra tremtis. Ne sibirinė. Gerovės. Žiaurus tėvynės ilgesys. Pasiilgau net dilgėlių ir lietuviškų piktžolių“, – pasakoja ji.
Per pažįstamus V.Katakinienė buvo pakviesta dirbti šeimoje, kur jauna moteris sirgo raumenų atrofija. Lietuvės uždavinys buvęs trijų asmenų šeimai paruošti valgį ir tvarkytis namuose.
„Man ten viskas netiko: gyvenimo būdas, tarpusavio santykiai, dideli mastai, kai net į parduotuvę nueiti negali, reikia važiuoti. Sunkiausia buvo priimti žmonių požiūrį: jie myli tik save, tu negali būti protingesnis už šeimininką, tu jiems neįdomus“, – nusivylimus vardijo panevėžietė.
Pirmą darbo dieną kieme atvykėlė sutiko paauglį šeimininkų sūnų, netaikliai mėtantį į krepšį kamuolį. Pasišovė parodyti, kaip tai reikia daryti, nes pati mokykloje, institute, o vėliau miesto komandoje žaidė krepšinį.
Po trumputės taiklumo pamokėlės vaikas apsisuko, įsižeidęs nuėjo ir visus metus prie kamuolio nebeprisilietė.
Siekti tikslo per kitų galvas
V.Katakinienė negalėjo perprasti ir amerikietiškojo auklėjimo.
„Man paaiškino, kad iki 15-os metų vaikus moko mums nesuprantamo bendravimo būdo, kaip išpešti naudos iš kito žmogaus, kaip tai, ko pats nori, padaryti svetimomis rankomis“, – pasakojo ji ir pailiustravo konkrečiu įvykiu.
Su šeimininko dukra ji nuvyko į ūkį pasiskinti braškių, ten buvo ir mažas zoologijos sodas. Mergaitė lietuvės paklausė, ar šioji nenori pažiūrėti gyvulių. Moteris atsakė, kad nenori, Lietuvoje visko mačiusi. Po kelių minučių mergaitė vėl klausia to paties, dar po kelių – vėl.
„Tada toptelėjo, kad ji pati nori pas tuos gyvulėlius, klausiu: kodėl nesakai tiesiai šviesiai? O pasikalbėjus šeimoje paaiškėjo, kad čia vaikai taip mokomi, privalo išmokti pokalbį pakreipti taip, kad kitas žmogus pasiūlytų tai, ko pats trokšta“, – pečiais gūžčiojo lietuvė.
Grįžo prie „sveikų“ konservų
V.Katakinienė susidūrė su dar viena nelogiška keistenybe.
Žinodami, kad jų pasamdyta moteris yra maisto gamybos specialistė, pirmą mėnesį šeimininkai jai davė absoliučią laisvę ruošiant valgius. Pasikalbėjusi su šeimininkais panevėžietė suprato, kad jiems svarbu kuo sveikiau maitintis. Sveiką mitybą lietuvė suprato taip: ką tik pagamintas maistas iš šviežių ir natūralių produktų.
Ji kartu su šeimininke vykdavo į prekybos centrą ir rodydavo, ką reikia pirkti vienam ar kitam patiekalui. Visiems buvę labai gardu.
Tačiau po mėnesio samdinę ištiko šokas, šeimininkai pareiškė, jog paskaičiavo, kad maistui išleidžia per daug, teksią pereiti prie seno, ir pagal juos – sveikesnio mitybos būdo.
Grįžo pupelių bei kukurūzų konservai, ryžiai, makaronai ir keli rėželiai vištienos, baigėsi kotletukų, bifstrogenų, troškinių, daržovių mišrainių ir sriubų era.
Šeimininkai gyrėsi, kad jie valgo labai sveikai, nevartoja riebalų.
„Namie kepina spragėsius ir žiūrėdami televizorių ištisai valgo. Sustoję prie greito maisto užeigų maišais perka aliejuje keptas bulvytes, kemša tenykščius sumuštinius ir šito jie nelaiko išlaidavimu. Ir visur sintetiniai padažai, pašildyti konservai“, – stebėjosi V.Katakinienė.
