Žmogaus kūnui patiriant šaltį, organizmui įprastas troškulio pojūtis gali sumažėti beveik perpus – net iki 40 proc. Kadangi atėjus žiemai lauke smarkiai atšąla, ir savo laiką dažnai leidžiame kur kas vėsesnėse patalpose, poreikio atsigaivinti gėrimais dažniausiai tiesiog nejaučiame.
Todėl mūsų organizmai gali negauti pakankamai skysčių. Apsisaugoti nuo dehidratacijos rizikos galime tik veikdami sąmoningai: nors troškulys ir nejuntamas, gaivinti organizmą gėrimais vis tiek būtina.
Prekybos tinklo „Skonis ir kvapas“ užsakymu atliktos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Sprinter tyrimai“ apklausos rezultatai rodo, kad rinkdamiesi gėrimus žiemą lietuviai pirmenybę teikia karštiesiems gėrimams. 22 proc. respondentų tikino žiemą mielai geriantys arbatą, 24 proc. tikino dažniausiai geriantys kavą, o 48 proc. apklaustųjų sakė, kad mielai skanauja abiejų gėrimų.
Visapusiška nauda
Arbatos žinovo Andriaus Žilinsko teigimu, toks lietuvių pasirinkimas neabejotinai sveikintinas, mat karštas gėrimas žmogui naudingas visapusiškai: ne tik sušildo kūną iš vidaus, bet ir rehidratuoja staigiai į temperatūrų pokyčius reaguojantį organizmą.
„Šaltuoju sezonu mūsų organizmas apie skysčių trūkumą primins anaiptol ne visada. Šilumą ir viliojantį aromatą skleidžianti kvapni arbata – puikus priminimas ir motyvacija atgaivinti kūną dažniau“, – sako ekspertas.
Šaltasis metų laikotarpis ir sumažėjęs šviesos kiekis veikia ne tik fizinę, bet ir psichoemocinę mūsų būklę: turime mažiau energijos ir esame prastesnės nuotaikos. Juodojoje, žaliojoje, baltojoje ar ulogno arbatose randama amino rūgštis L-teaninas, kuri ramina, atpalaiduoja ir sąveikoje su kofeinu mažina nuovargio pojūtį, gali pagerinti kognityvines funkcijas.
Taip pat arbatos ar kavos puodelis bus ir socialinis laidininkas – ne tik dėl progos pabendrauti. Socialinio psichologo John Bargh tyrimai, atlikti Jeilio universitete, parodė, kad fizinis šaltis mus verčia jaustis vienišesniais. Pakanka paimti į rankas šiltą gėrimo puodelį, kad imtume palankiau, rūpestingiau žiūrėti į aplinkinius bei juos vertinti kaip „šiltesnius“.
Neigia mitus
A. Žilinskas sako dažnai girdintis mitą, neva kavoje ir arbatoje esantis kofeinas skatina dehidrataciją žmogaus organizme, nes veikia kaip diuretikas, tai yra skatina šlapimo išsiskyrimą. Specialisto teigimu, nors kofeinui tokia savybė išties būdinga, kavoje ir arbatoje jo tiesiog per mažai tam, kad šis poveikis būtų reikšmingas.
Arbatos žinovui antrina ir dietologė Barbora Jarašūnė. Specialistės teigimu, arbata yra skaičiuojama į bendrą skysčių balansą: „Lyginant su kava, juodojoje arbatoje yra maždaug pusė, o žaliojoje – trečdalis kofeino kiekio, kuris būtų tokiame pačiame tūryje filtruotos kavos.
Be to, kofeino kiekis arbatoje gali priklausyti nuo lapelių rinkimo laiko (jaunesni turi daugiau kofeino), naudojamo arbatžolių kiekio, kontakto su vandeniu laiko ir netgi nuo to, ar naudojamos birios arbatžolės ar supakuotos į maišelius.“
Anot B. Jarašūnės, diuretinis kofeino poveikis išryškėja tik tuomet, kai vienu kartu suvartojamas didelis jo kiekis (pvz. 250–300 mg). Tokį kiekį galime gauti išgėrę 2–3 puodelius filtruotos kavos ar 5–8 puodelius arbatos.
Siūlo vengti klaidos
Vis dėlto, B. Jarašūnės teigimu, ruošiant kavą lietuviams būdingas vienas įprotis, kurio reikėtų vengti – tai kavos plikymas puodelyje. Ruošiant kavą šitaip, kava išties gali tapti diuretiku, mat kofeino kiekis taip plikytoje kavoje išties smarkiai didesnis nei filtruotoje ar ruoštoje pasitelkus kavos aparatą.
Arbatos puodelyje natūraliai yra mažiau kofeino, nei puodelyje kavos. Todėl arbatos galite drąsiai išgerti daugiau. Kofeinas arbatoje veikia kartu su jau minėtu L-teaninu, kuris švelnina kofeino poveikį, ramina nesukeldamas mieguistumo. Todėl arbata „prabudina“ švelniau, rečiau sukelia nerimo jausmą.
Kai kurios arbatos – ypač didelių, susuktų lapelių – tinka plikyti keletą kartų. Kiekvienas plikymas atskleis vis kitokį aromatą, o kofeino su kiekvienu plikymu bus vis mažiau. O jeigu jau suvartojote savo kofeino dienos normą, rinkitės arbatą be kofeino, pavyzdžiui, raudonąją afrikinio raibsteglio arbatą.
Tuo tarpu B. Jarašūnė pokalbį baigia žerdama patarimų: šaltuoju metų sezonu siūlo įprastą gerti šaltą vandenį keisti juodąja, žaliąja, raudonąja ar žolelių arbata, taip pat šiltu vandeniu su citrina ir imbieru.
