Ne paslaptis, kad daugelio šalių mokslininkų tyrimai įrodė rūkymo žalą. Jis blogina burnos higienos būklę, ypatingai skatindamas viršdanteninių ir podanteninių konkrementų (akmenų) atsiradimą.
„Naudojant kramtomąjį tabaką pažeidžiama ta vieta, kuria dažniausiai jis kramtomas. Paprastai, tai yra apatinio žandikaulio skruostas. Žinoma, ilgesnį laiką nenaudojant kramtomojo tabako, žala dingsta“, – teigė burnos higienistė Mingailė Bogušaitė.
Atlikus intraoralinį tyrimą, Kauno odontologijos klinikoje M.Bogušaitė nustatė, jog rūkalių kraujavimo lygis dantenose buvo didesnis bei periodontinių kišenių gylis siekė iki 4 mm. Taip pat ji tvirtino, kad jų kraujagyslės yra siauresnės ir jose galima rasti daugiau uždegiminių ląstelių nei nerūkančio žmogaus organizme.
Rūkymo poveikis neigiamai veikia periodonto audinius, todėl yra aišku, kad daugelis patogeninių mechanizmų priklauso būtent nuo to. Tai padėjo nustatyti išaugęs seilių antikūnų skaičius.
Kliniškai buvo nustatyta, kad rūkančiųjų dantenos storesnės ir raudonesnės. Na, o gilesnės periodontalinės kišenės, kitaip vadinamos recesija, randamos liežuviniame paviršiuje bei viršutiniame žandikaulyje. Jos gali atsirasti dėl šilumos bei toksinų esančių tabake.
Burnos higienistė tikino, kad rūkymo nutraukimas sulėtina dantenų ligų progresavimą ir netgi gali atstatyti normalų apydančio ir mikrobinio gijimo atsaką. Taigi, to nedarant bent vienerius metus dantenos tampa anatomiškai sveikesnės.
Šis įprotis taip pat skatina pigmentinių dėmių susidarymą, seilėtekį ir bakterinių apnašų mineralizaciją. Dėl pigmentinių dėmių danties paviršius būna nelygus, o tai skatina bakterinio apnašo atsiradimą.
Kasdienė higiena – geriausia prevencija
Kasdienė burnos higiena – svarbiausias dantų ligų prevencijos būdas. Rūkantiems asmenims dažniau siūlomi vidutinio kietumo dantų šepetėliai ir dantų pastą, kuri būtų praturtinta augaliniais ekstraktais, antiseptikais (fluoridais). Šios medžiagos mažina uždegimą bei apnašų ir akmenų susidarymą.
„Nuvalant liežuvį pašalinami toksinai, apnašos, negyvos ląstelės ir kenksmingi mikroorganizmai. Be dantų šepetėlio ir liežuvio valiklio reiktų naudoti ir kitas papildomas burnos higienos priemones (tarpdančių siūlą ar šepetėlį, skalavimo skystį) ir taip užtikrinti burnos apsaugą.
Pacientams, kurie jaučia nemalonų skonį ar kvapą burnoje, patariama kreiptis į specialistą, kuris diagnozuotų priežastį. Naudodamas specialius instrumentus, pašalina pigmentinį apnašą. Rūkoriams patartina apsilankyti pas specialistą kas šešis mėnesius“, – aiškino M.Bogušaitė.
