Visgi, kartais rūgštumas burnoje tampa varginančiu nuolatiniu palydovu. Pradėti ligos priežasčių paieškas rekomenduojama nuo kasdienių įpročių.
Rėmens simptomai
Pasak „BENU vaistinės“ vaistininkės Audronės Levickienės, dažniausiai į vaistinę užsukę pacientai, kenčiantys nuo rėmens, skundžiasi deginimo skausmu už krūtinkaulio, plintančiu link stemplės ir kaklo, taip pat – stovinčio kąsnio jausmu ir nuolatiniu rūgšties pojūčiu burnoje.
„Nuolatinis padidėjęs rūgštingumas kenkia dantims, gerklei, stemplei. Joje net gali atsirasti erozijų – paviršinių žaizdelių, galinčių kraujuoti. Dantys nuo rūgšties gali greičiau gesti, gelsti. Beje, dažnai ant liežuvio atsirandančios baltos apnašos taip pat išduoda padidėjusį skrandžio rūgštingumą“, – pasakoja A. Levickienė.
Vaistininkės teigimu, kartais rėmuo pasireiškia ir labai neįprastais simptomais. Vienas iš jų – sausas įkyrus kosulys ir užkimęs balsas (ypatingai – rytais).
„Prisimenu vieną klientą, kuris vis užsukdavo vaistų gerklei drėkinti – skundėsi, kad niekaip negali atsikratyti sauso, erzinančio kosulio. Atrodė keista, kad jo nevargina nei sloga, nei temperatūra, nei kiti, peršalimui būdingi, simptomai.
Po rekomenduoto vizito pas gydytoją, išsamesnių tyrimų paaiškėjo, kad tikroji kosulio priežastis – gastroezofaginis refliuksas, paprasčiau tariant, rėmuo“, – patirtimi dalijasi A. Levickienė.
Ligos priežastys
Padidėjusį skrandžio rūgštingumą dažnai sukelia tam tikri maisto produktai, gėrimai. Tai toli gražu nėra vien kepti, rūkyti riebūs gaminiai ir padažai.
„Skrandžio rūgštingumą didiną ir citrusiniai vaisiai, tokie kaip greipfrutai, apelsinai, mandarinai. Jie turi daug rūgšties ir skatina didesnį nei įprastai skrandžio sulčių išsiskyrimą. Rūgštys, kaip žinia, dirgina stemplę ir sukelia rėmenį.
Skrandžio rūgštingumą taip pat didina šokoladas, kava, mėtos ir alkoholiniai gėrimai, ypač – raudonasis vyras ar stipriai gazuotas sidras“, – teigia A. Levickienė.
Svarbu atsiminti, jog rėmens pasireiškimą lemia ir žalingi gyvenimo būdo įpročiai. Tai – vakarieniavimas prieš pat miegą, persivalgymas, rūkymas, net labai aptempti viršutiniai drabužiai. Skrandžio rūgštingumas taip pat linkęs padidėti užkietėjusiems rūkaliams.
Liga gali pasireikšti ir kaip kitų sveikatos sutrikimų pasekmė, tarkime, cukrinio diabeto, nutukimo, Zollinger-Ellison sindromo (skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinėje išplitusių opų). Ilgai varginant padidėjusiam rūgštingumui, negelbstint įprastiems vaistams, verta pasitikrinti dėl galimų gretutinių ligų.
Gydymosi priemonės
Vaistininkės A. Levickienės teigimu, šiuo metu išties netrūksta medikamentų, skirtų skrandžio rūgštingumui mažinti. Svarbiausia – tinkamas jų paskyrimas ir racionalus vartojimas.
„Jei padidėjęs rūgštingumas užklupo savaitgalį, kai nėra galimybės patekti pas gydytoją, palengvinti simptomus galite nereceptiniais vaistais, tokiais kaip histamino H2 blokatoriai, pavyzdžiui, ranitidinas. Tiesa, šiuos preparatus geriausia vartoti siekiant nuslopinti vakarais ar naktį pasireiškiantį padidėjusį rūgštingumą.
Be recepto įsigyti galima ir skrandžio rūgštį neutraziluojančių preparatų – antacidinių, susidedančių iš magnio hidroksido, aliuminio hidroksido ar kalcio karbonato. Jų poveikis – greitas ir saugus, visgi tinkamas tik esant lengvai ligos stadijai“, – pabrėžia BENU vaistininkė.
Pasak A. Levickienės, padidėjusio skrandžio rūgštingumo simptomams varginant ilgesnį laiką, nepadedant nereceptiniams vaistams, būtina imtis rimtesnio gydymo.
„Sudėtingesniais atvejais gydytojai skiria vadinamuosius protonų siurblio inhibitorius. Tiesa, šie vaistai – receptiniai: gydytojas turi tiksliai nustatyti jų dozę ir vartojimo trukmę. Antraip nepavyks pasiekti efektyvaus gydymo rezultato ir liga gali netrukus pasikaroti“, – apibendrina A. Levickienė.
