Nežinia, ar taip būtų, jei prieš keliolika metų ji nebūtų susidomėjusi šiaurietišku ėjimu, apie kurio poveikį sveikatai ir gyvenimui šįsyk ir kalbamės.
Pašėlusi močiutė
Janina pagal išsilavinimą yra matematikė, pagal verslo patirtį – restoranų ir kavinių vadovė, o pagal pomėgius – naujų, paprastų ir malonių sveikatinimosi būdų ieškotoja. Naujausias – kombučia, natūralus vitaminų bei mineralų kupinas, natūraliai gazuotas įvairių uogų skonių gėrimas, kuriam paskirti pastarieji metai.
Jo, ko gero, taip pat nebūtų, jei pati nebūtų pasigedusi skanaus ir sveiko gėrimo, kaip kadaise pasigedo sporto, kuris tiktų anksčiau niekada nesportavusiam, o panorusiam tai daryti jau brandžiame amžiuje.
„Šiaurietišku ėjimu susidomėjau prieš keliolika metų, kai tai dar buvo jauna sporto šaka, kurios pradžia 1997 m. Jis atsirado Suomijoje, tačiau labai greitai išpopuliarėjo Vokietijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Austrijoje, JAV bei Japonijoje. Kadangi labai nemėgstu imtis ko nors nerimtai ir neįsigilinusi, nuvažiavau mokytis į Vokietiją. Ten įgijau trenerės sertifikatą ir buvau tikra, kad tikrai nepakenksiu sau dėl nežinojimo. Nesportavę žmonės, pradėję mankštintis vyresniame amžiuje, dažnai nukenčia neteisingai atlikdami tam tikrus judesius. Šiaurietiškas ėjimas geras ir ta prasme, kad jame nėra pavojingų judesių, tačiau neteisingai judant tiesiog nepatiriama ir didesnė nauda“, – apie savo pasirinkimą pasakoja Janina.
Lazdos be slidžių
Į Vokietiją mokytis ji važiavo dar ne kartą, tad dabar Janina tapo ne tik trenere, bet ir šiaurietiško ėjimo instruktorių rengėja. Dabar turi Vokietijoje esančios organizacijos „VDNOWAS“ aukščiausiojo lygio sertifikatą ir yra šios mokyklos padalinio Lietuvoje vadovė. Ji, beje, yra Šiaurietiško ėjimo asociacijos Lietuvoje steigėja ir valdybos narė. Labai gali būti, kad jos veidas matytas daugelyje Lietuvos vietovių, juk propaguoti šiaurietiško ėjimo ji vykdavo ir į atokiausią kampelį.
Tačiau iš pradžių Janina narsiai vaikštinėjo mojuodama lazdomis viena, nors tuomet ir pašaipų apie namie paliktas slides prisiklausydavo. Paskui daugėjo smalsuolių, panorusių išbandyti tas lazdas, jie ir tapo pirmaisiais mokiniais.
Kam tinka ir kam ne?
„Labai džiaugiausi atradusi tokį man malonų būdą judėti gryname ore. Šiaurietiškas ėjimas pagrįstas ėjimo judesiais, todėl žmonės nesunkiai jo išmoksta. Itin tinka vyresnio amžiaus žmonėms, kurie dėl įvairių negalavimų negali bėgioti ar kitaip sportuoti. Ėjimas atsispiriant lazdomis naudingas ne tik kojų, bet ir viršutinės kūno dalies raumenims, tad darbuojasi per 90 procentų kūno raumenų. Nugara ir sąnariai neapsunkinami, todėl tinka ir žmonėms, kuriuos kankina jų skausmai. Einant atpalaiduojami kaklo ir sprando srities raumenys, gerinama kvėpavimo organų, širdies ir kraujagyslių veikla“, – vardija privalumus Janina.
Ji skatina širdies ir kraujo apytakos sutrikimų turinčius žmones iš pradžių pasitarti su medikais, o jau paskui pradėti vaikščioti su lazdomis. Su jomis vaikštant gerinama širdies ir kraujagyslių veikla bei virškinimas, plaučiai, smegenys geriau aprūpinami deguonimi, mažėja stresas, tačiau medikai patars dėl tinkamo krūvio ar jo paskirstymo. Mat šis ėjimas reikalauja tam tikrų fizinių pastangų ir nėra toks kaip paprastas pasivaikščiojimas.
Dar Janina sako, kad šiaurietiškam ėjimui netinka bet kokios lazdos. Specialios šiaurietiško ėjimo tuščiavidurės lazdos pagal tam tikrą technologiją gaminamos iš stiklo ir anglies pluošto. Jos yra tvirtos ir lengvos, su specialiu pirštinės formos dirželiu ir lengvai nuimamais guminiais antgaliais.
„Kai daugybė žmonių įsitikino, kad šiaurietiškas ėjimas pagerina laikyseną ir eiseną, sumažina sąnarių apkrovimą, pagerina fizinę būklę, suteikia žvalumo ir pasitikėjimo savimi bei mažėja kraujospūdis, nukrenta cholesterolio kiekis kraujyje, kilo mintis jo pagalba veikti ir kūno svorį. Todėl mūsų stovyklos Ispanijoje ir Kanaruose populiarios ne tik tarp ieškančiųjų sveikatos. Ten pusryčiaujame tirštais kokteiliais iš vaisių bei žalumynų ir visos dienos meniu yra tik iš augalų.
Iš jų galima pasigaminti net grietinės ir pieno skonio pagardų. Organizmas ne tik valomas, bet ir subalansuotai maitinamas, o derinant tai su šiaurietišku ėjimu ir maudynėmis šiltame vandenyje, grakštėja kūno linijos, skaistėja oda. Ką ir sakyti apie teigiamas emocijas, kylančias bendraminčių kompanijoje ir gausybę įspūdžių svečioje šalyje, ypač įvertinant, kad Lietuvoje tuo metu jau šaltoka“, – juokiasi Janina, radusi puikų būdą gelbėtis nuo šalčio ir rudeninės pilkumos.
Veikla vietoje malonios tinginystės
Kartą žiemą praleidusi Kanaruose ir pamačiusi, kiek ten žiemoja brandaus amžiaus žmonių, Janina ėmė sukti galvą ką įdomaus nuveikti. Kelių mėnesių tinginystė jai visiškai netinka – nuobodu. Tad iš pradžių kvietėsi drauges, kartu ieškojo pramogų ir vaikštinėjo pakrante su lazdomis. Greitai kilo mintis apie organizuotą augalinę mitybą, kuri neišbalansuotų organizmo, tad susirado ją išmanančių.
Paskui pagalvojo, kad daug smagiau drauge nuomotis atskirą vilą su baseinu, o dar vėliau praturtino programą meditacijomis, joga, šiuolaikiškais rankdarbiais. Tad programa kaskart kiek skiriasi ir todėl vilioja ją pakartoti. Todėl ir vietos kartais keičiasi, juk vaikštinėjant su lazdomis ir gėrintis vaizdais, ilgainiui norisi pamatyti ką nors visai naujo.
„Būna, kad tik mūsų stovyklose kažkas pirmąsyk išmėgina šiaurietišką ėjimą. Technikos išmokstama lengvai, ji nesudėtinga. Vienam užtenka vienos pamokos, kitiems prireikia ir penkių. Daug priklauso nuo koordinacijos, laikysenos ir net mokėjimo teisingai eiti. Daug žmonių neteisingai stato pėdas ar nejudina rankų. Rankų mostai itin svarbūs, mat neatliekant jų iš peties, kūnas negauna naudos“, – pasakoja Janina.
Tempą ir nuotolius kiekvienas pasirenka sau tinkamiausius, nors verta turėti omenyje, kad norint pajusti šiaurietiško ėjimo naudą, rekomenduojama vaikščioti bent 3-4 kartus per savaitę po valandą.
Jokių ypatingų reikalavimų aprangai ir apavui nėra. Svarbu, kad avalynė būtų patogi, pastorintu padu, turėtų apsaugą kulnui. Svarbiausia – tinkamos lazdos. Tikrųjų šiaurietiškų lazdų strypai turi būti iš amortizuojančios medžiagos, ilgis turi būti parinktas atsižvelgiant į ūgį. Strypai neturi būti pagaminti iš aliuminio, nes tada gamintojai įdeda amortizatorių (anti-shock), dėl kurio einant lazdos perduoda į kojas bei rankas vibracijas bei vargina.
60+ nemokamas žurnalas Senjorams, skirtas motyvuoti Juos toliau džiaugtis gyvenimu, nes senatvė dar nėra gyvenimo pabaiga, tai pats gražiausias gyvenimo etapas, kai gali savo brangų laiką skirti tik sau.
