Statistika Lietuvoje ne mažiau džiuginanti: beveik 4 tūkst. lietuvių kiekvienais metais yra diagnozuojama giliųjų venų trombozė. Tinkamai ir laiku nepradėjus gydymo, beveik kas trečiam ši liga gali tapti mirtina.
„Kojų raumenys susitraukdami varo venomis kraują aukštyn į širdį. Venose yra vožtuvai, kurie neleidžia kraujui grįžti atgal. Tačiau, jeigu susidaro aplinkybės, dėl kurių sulėtėja veninio kraujo tėkmė, arba pažeidžiama kraujagyslių sienelė, pakinta kraujo krešėjimas, o vožtuvo zonose dažniausiai kraujas pradeda krešėti intensyviau ir štai susidaro trombas“, – paaiškina gydytojas A. Unikauskas.
Giliųjų venų trombozės simptomai, pasak gydytojo, yra blauzdos patinimas, skausmas blauzdos srityje, šilta, įtempta, raudona ar melsva blauzdos oda.
„Kraujui vis dar tekant pro tą veną, trombas atitrūksta ir keliauja venomis aukštyn į širdį. Iš ten jis išmetamas į plaučių kraujagyslę, ir, priklausomai nuo jo dydžio, uždaro kraujagyslę. Kraujas nebeprateka, žūsta dalis plaučio“, – tikina specialistas.
Kreipkitės į medikus nedelsdami, jeigu jaučiate dusulį, ūmų skausmą krūtinėje, svaigimą ir silpnumą, stiprų širdies plakimą ar atsikosėjate krauju, nes tai – plaučių embolijos simptomai, perspėja A. Unikauskas.
Pirmoji venų trombozės priežastis – operacijos. Ypač pavojingos pilvo srities operacijos ar klubo sąnario keitimo procedūros. Taip yra dėl to, kad prieš anesteziją pacientas net 8 valandas negali valgyti ir gerti, taigi lengvai dehidratuoja, o tai tirština kraują. Be to, operacijos gali daryti įtaką ir toje srityje esančioms kraujagyslėms.
Antroji – rūkymas. Dėl šio žalingo įpročio kietėja kraujagyslių sienelės, jos pažeidžiamos uždegimo, padidėja trombocitų sulipimas.
Trečioji – fizinio aktyvumo stoka yra viena iš pagrindinių giliųjų venų trombozės priežasčių. Ilgai sėdint, gulint, kraujas užsistovi galūnėse, blogėja pratekėjimas ir ima susidaryti trombai.
Tam, kad išsaugotumėte sveikas kraujagysles, gydytojas A.Unikauskas pataria bent psuvalandį per dieną skirti vaikščiojimui. Negalintys vaikščioti turėtų masažuoti blauzdas ir taip skatinti kraujotaką.
Ketvirtoji – dehidratacija, dėl kurios kraujas tampa klampesnis. Karščiuojant, per mažai geriant vandens ar per daug kavos ir arbatos, sportuojant karštame ore kūnas netenka skysčių. Neatstačius jų pusiausvyros didėja rizika, kad susidarys trombai.
Penktoji – ilgų distancijų skrydžiai. Lėktuvų salonuose yra mažesnis oro slėgis, juose mažiau deguonies. Jei skrydis yra ilgas (daugiau nei 4 val.), kraujagyslės ima stresuoti ir tampa pralaidžios – į aplinkinius organus prasisunkia dalis plazmos todėl kraujas pradeda tirštėti.
Visgi, gydytojas ragina nebijoti ilgų skrydžių ir primena, kad kelionės metu geriant daug skysčių, vengiant kofeino ir alkoholio, stenkitės judinti kojas net ir sėdėdami arba mūvėkite specialias kelionines kompresines kojines.
Šeštoji – kontraceptiniai vaistai. Senos kartos vaistuose buvo didelė estrogeno koncentracija, todėl venų trombozė pasireikšdavo daug dažniau. Šiandien ši rizika sumažėjusi. Deja, situacija ryškiai keičiasi kai kartu su vaistų vartojimu yra kitų rizikos veiksnių.
Ypač rizikuoja kontraceptinius vaistus vartojančios rūkančios moterys.
Septintoji priežastis – paveldimumas. Venų trombozė ar varikozė gali vystytis dėl įgimto venų sienelių ir vožtuvų silpnumo.
Aštuntoji priežastis – vėžys. Didžiosios Britanijos specialistai griežtai nurodė, kad kiekvienas asmuo, sergantis neišprovokuota giliųjų venų tromboze turėtų būti tikrinamas dėl vėžio.
Galima išvengti
Visgi, profesorius A.Unikauskas ragina nepanikuoti, nes net ir turintys genetinį polinkį situaciją gali kontroliuoti. Pasak jo, svarbiausia yra judėti, nerūkyti, gerti vandenį ir profilaktiškai lankytis pas gydytoją.
