„Gydytojas man aiškino, kad dantų traukimas reikš kelias savaites skausmo, todėl aš ir pats džiaugiausi, kai jis man pasiūlė palaukti ir pasižiūrėti, kaip viskas bus toliau“, – pasakojo Robas Washingtonas, kuriam dabar 33–eji.
Bėgo metai, ir toks pasirinkimas atrodė teisingas – Robui neskaudėjo, tikrinant odontologo kabinete dantys būdavo sveiki. Tačiau kai praėjusią vasarą Robas apsilankė pas dantų gydytoją po kelerių metų nesitikrinimo, paaiškėjo, kad abu krūminiai dantys jo apatiniame žandikaulyje, esantys greta protinių dantų, yra sugedę ir juos reikia arba plombuoti, arba net pašalinti. Ir kad taip pat reikia pašalinti visus jo protinius dantis.
„Burnos chirurgas, pas kurį tada buvau nukreiptas, man pasakė, kad 99 proc. žmonių, kurių protiniai dantys išdygę taip, kaip maniškiai, susiduria su tokia pat problema. Jeigu dantys nebūna ištraukti, vėliau juose išplinta ėduonis“, – portalui „Daily Mail“ pasakojo Robas, dirbantis teisininku ir neseniai iš Didžiosios Britanijos persikėlęs į Amsterdamą.
„Aš nežinojau, kad tai neišvengiama, ir buvo apmaudu, kad neištraukiau jų anksčiau, kol jie nepažeidė kitų mano dantų“, – skundėsi vyras.
Visi keturi jo protiniai dantys buvo ištraukti. Moderniųjų laikų problema Pasak ekspertų, problema, su kuria susidūrė Robas, gana įprasta.
Delsdami pašalinti protinius dantis daugelis žmonių sulaukia rimtų odontologinių problemų. Anksčiau būdavo įprasta pašalinti tiktai tokius protinius dantis, kurie dygsta kampu ar dėl vietos stokos tik pusiau išdygsta. Tačiau ši problema palyginti nauja, moderniųjų laikų problema.
Pasak Londono odontologo Louiso McArdle'o, dar prieš porą šimtų metų ji tiesiog nekildavo: dėl kieto maisto dantys nusidėvėdavo ir taip atsirasdavo vietos burnos gale dygstantiems protiniams dantims, kurie paprastai išdygsta būnant 18-24 metų. Viskas pasikeitė pradėjus valgyti minkštesnį maistą. Kreivai augantys protiniai dantys dažnai būna įsirėmę į krūminius, dėl to tarpą tarp šių dantų būna sunku išvalyti ir jie genda.
Tokios rūšies ėduonis progresuoja labai greitai, nes vieta, kuria dantys susiliečia, yra šalia pulpos – danties centro, sudaryto iš nervų, smulkių kraujagyslių ir jungiamojo audinio. Jeigu krūminiai dantys stipriai sugenda, pacientams prireikia karūnėlių, šaknies kanalo gydymo ar net pašalinti dantį. Ėduonies bakterijos taip pat gali sukelti skausmą ir infekciją. Traukti protinius dantis Didžiojoje Britanijoje tapo įprasta šeštajame dešimtmetyje, atsiradus elektriniams grąžtams ir antibiotikams.
Tačiau 2000-aisiais šios šalies sveikatos srities valdininkai nurodė, kad traukti protinius dantis reikia tik tuo atveju, jei jie kelia problemų – įsimetė ėduonis, pūlinys ar cista.
Tokia politika pablogino britų dantų būklę. 24 m. psichologijos studentei iš Londono Melody Barzin protiniai dantys pradėjo dygti prieš trejus metus. Dantų gydytojas pastebėjo, kad vienas jų dygsta kreivai. Tačiau pas burnos chirurgą nenukreipė – dantis nebuvo pradėjęs gesti. Maždaug po metų Melody pradėjo jausti nenuolatinį, bet intensyvų skausmą apatiniame žandikaulyje.
„Taiksčiausi su tuo kelis mėnesius, bet po to skausmas tapo nuolatinis. Būdavo sunku valgyti, dėl skausmo pabusdavau naktį“, – pasakojo mergina.
Sausį ji pasirodė dantų gydytojui. Rentgeno nuotrauka parodė, kad į kreivą protinį dantį įsimetė infekcija, išplito į šalia esančio krūminio danties šaknį ir beveik pasiekė žandikaulio nervą. Tai galėjo grėsti nervo pažeidimu – dėl to mergina galėjo nustoti jausti savo apatinę lūpą. Melody buvo ištraukti du protiniai dantys, jai teks gydyti krūminio danties kanalą. Bet šios komplikacijos galėjo ir nebūti, jeigu protinis dantis būtų buvęs pašalintas anksčiau.
Atsargumo reikalaujanti procedūra Burnos chirurgė Tara Renton rekomenduoja kreivai augančius protinius dantis pašalinti kuo anksčiau, 20-mečiams, priešingu atveju po dešimties metų gali tekti šalinti ne tik juos, bet ir greta esančius krūminius dantis.
Be to, traukiant dantį dešimčia metų vyresniam žmogui padidėja skausmo, nervo pažeidimo ir infekcijos rizika, nes kuo vyresni esame, tuo sunkiau sveikstame. Ištraukus dantis iki 25 metų, būna mažiau komplikacijų. Jeigu odontologas pastebi kreivai dygstantį protinį dantį, reikėtų pacientą siųsti pas burnos chirurgą.
Peršvietęs rentgeno spinduliais jis pamatys, ar dantis neliečia trišakio nervo, einančio per visą žandikaulį. Pasak T.Renton, protinio danties traukimas – viena rizikingiausių dantų chirurgijos procedūrų, nes per ją galima visam laikui pažeisti nervą, besidriekiantį į lūpas ir liežuvį. Apie 2 proc. pacientų patiria laikiną nervo pažeidimą, o 0,2 proc. nervas pažeidžiamas visam laikui. Ši rizika padidėja, jei per dantį eina nervo kanalas.
„Nervo pažeidimų ne visada galima išvengti, todėl pacientai turi būti gerai informuoti ir susirasti patyrusius chirurgus, – aiškino T.Renton. – Nervo pažeidimas gali sugriauti gyvenimą – gali nutirpti veidas, atsirasti keistų pojūčių ir skausmo.“
Pasižiūrėjęs rentgeno nuotrauką chirurgas turi nuspręsti, šalinti visą ar pusę danties. Šalinant gali būti naudojama keletas technikų.
T.Renton rekomenduoja minimalios intervencijos metodą, kai naudojantis grąžtu pašalinami nedideli danties gabaliukai, didžiąją danties dalį paliekant dantenose. Šis būdas sumažina riziką ir žalą, tačiau tam reikia gerų įgūdžių. Kai kurie chirurgai pašalina visą dantį iškart arba naudodami grąžtą ar kirtiklį padalija į keletą dalių.
Protinių dantų traukimas žnyplėmis turėtų būti kuo mažiau taikoma praktika.
