Daugkartiniai Lietuvos Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionai Miglė Klupšaitė ir Jokūbas Venckus teigia, kad šokiai žmogaus organizmą veikia ypatingai teigiamai. Pasak „MJ sportinių šokių akademijos“ įkūrėjų, šokant Lotynų Amerikos šokius aktyviai dirba tiek kojos, tiek juosmuo, tiek klubai.
„Ypatingai stiprinami sėdmenų ir šlaunų raumenys. Stiprėja sąnariai ir sausgyslės, gerėja mažojo dubens srities kraujotaka. Šokiai yra ir puikus būdas atsipalaiduoti, atitrūkti nuo rutinos, pailsėti po dienos darbų. Amžius ar fiziniai duomenys čia neturi jokios reikšmės. Šokti, o tuo pačiu ir gerinti savo fizinę būklę bei sveikatą, gali kiekvienas“, – sako J. Venckus.
M. Klupšaitė ir J. Venckus siūlo susipažinti su šokių teikiama nauda sveikatai.
Širdžiai. Šokiai itin naudingi žmonėms su padidėjusiu cholesterolio kiekiu kraujyje, bei sergantiems širdies ligomis ar diabetu. Šokant nerviniai impulsai stiprina svarbiausio žmogaus organo – širdies – veiklą: šio raumens susitraukimai tampa retesni bei stipresni. Kadangi šokio metu suaktyvėja „gerojo“ cholesterolio gamyba, menkėja sočiųjų riebalų rūgščių koncentracija kraujyje, sumažėja ir infarkto rizika. Aktyviai judant širdis lengviau prisitaiko prie padidėjusio fizinio krūvio, lėčiau sensta.
Kvėpavimo organams. Šokio metu treniruojami kvėpavimo organai. Dėl įvairiapusio pobūdžio fizinio krūvio, padažnėjus kvepavimui, padidėja ir gyvybinė plaučių talpa, greičiau vyksta dujų apytaka, o žmogaus organizmas geriau aprūpinamas deguonimi. Aktyviai judant kraujas deguonimi aprūpina ir periferinius audinius, todėl gerėja jų mikrocirkuliacija.
Sąnariams ir raumenims. Šokio metu mankštinami raumenys, sausgyslės, raiščiai, gerinamos sąnarių mobilumo savybės. Jei žmogus susiduria su sveikatos problemomis, dėl kurių raumenys ilgai nenaudojami (pvz., esant kelio sąnario skausmui, jis mažiau lankstomas, kartu nesuteikiant apkrovos ir aplink sąnarį esantiems raumenims), jiems būtina suteikti fizinę apkrovą. Šokiai tam idealiai tinka. Jų metu raumenys stiprėja, tampa atsparesni traumoms, lėčiau netenka savo masės. Be to, šokant mažėja fiziniai streso požymiai. Dėka nuolatinio tempimo ir judinimo raumenys lengviau atsipalaiduoja.
Laikysenai ir lankstumui. Šokantys žmonės išsiskiria grakštesne eisena bei taisyklinga laikysena. Šokis lavina ir judesių koordinaciją, lankstumą bei fizinę ištvermę. Lankstus žmogus lengviau atlieka fizinį darbą, pasiekia geresnių sportinių rezultatų. Reguliariai šokant subalansuojamas vestibiuliarinis (pusiausvyros) aparatas, tampa lengviau atsikratyti pykinimo, atsirandančio keliaujant automobiliu ir pan.
Šokio nauda žmonių sveikatai abejonių nekelia ir vidaus ligų gydytojai Jūratei Margerienei. Anot jos, šokis daro teigiamą įtaką šokančiųjų širdies veiklai, kvėpavimo organams, raumenų veiklai, gerina miego kokybę, nuotaiką.
Maža to, sergantiems įvairiomis ligoms jis netgi gali padėti sumažinti suvartojamų vaistų kiekį. Klinikiniai tyrimai patvirtina, kad nuolat šokantys diabetu sergantys asmenys sunaudoja mažiau insulino. Seniai įrodyta ir šokio nauda psichologinei būsenai.
„Šokis kaip psichoterapijos metodas sėkmingai taikomas jau ilgą laiką. Ritmiškai judant pagal muziką organizmas intensyviau gamina serotoniną ir kitus geros nuotaikos hormonus. Būtent jie ir suteikia žmogui pakilią nuotaiką, slopina agresiją, neviltį ir pyktį. Neretai šokiai tampa netgi savotiška priklausomybe, nes žmogui šių hormonų reikia vėl ir vėl. Galų gale, tai ir puikus būdas išlikti fiziškai aktyviam“, - teigia J. Margerienė.
