Nerimą kelia vaikų akių ligos. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro (MDGC) gydytoja oftalmologė Dalia Krivaitienė tėvams rekomenduoja stebėti vaikų akių būklę, skatinti daugiau laiko praleisti lauke aktyviai judant, riboti išmaniųjų prietaisų naudojimą ir periodiškai tikrinti akis.
Kas kaltas – genai ar gyvenimo būdas?
„Trumparegystės atsiradimo ir progresavimo priežastys nėra tiksliai nustatytos. Manoma, kad tai paveldima regėjimo yda. Jei šeimoje yra trumparegių, reikėtų atidžiau stebėti vaikų akis, nes didelė tikimybė, kad trumparegystė bus perduota genetiškai. Ilgalaikis intensyvus darbas žiūrint į arti esančius objektus taip pat yra vienas rizikos veiksnių, kuris skatina trumparegystės progresavimą. Trumparegystė labiau būdinga išsilavinusiems žmonėms, studentams, daug laiko praleidžiantiems prie knygų ar kompiuterių“, – kalbėjo specialistė.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro oftalmologė med. dr. Dalia Krivaitienė. Anot gydytojos, nerimą kelia tai, kad trumparegystė pasireiškia jaunesniame amžiuje, o dioptrijos – stiprėja. Vakarų Europos šalyse trumparegystė diagnozuojama 25–40 proc. gyventojų, o Rytų Azijos šalyse – net 70–80 proc. populiacijos.
„Lietuvoje tikslios statistikos neturime, bet iš patirties galiu pasakyti, kad trumparegių vaikų sparčiai daugėja, o jų amžius – jaunėja“, – sakė MDGC gydytoja med. dr. D. Krivaitienė.
Trumparegystė veda į aklumą
Didelio laipsnio trumparegystė yra viena dažniausių aklumo ir silpnaregystės priežasčių. Jei trumparegystė prasideda jauname amžiuje ir yra didelio laipsnio (reikia stiprių dioptrijų), paprastai ji progresuoja greičiau.
„Ypač svarbu, kad ši regos yda būtų kuo anksčiau identifikuota ir tinkamai stebima – stabdomas trumparegystės progresavimas“, – pabrėžė MDGC oftalmologė med. dr. D. Krivaitienė. Trumparegiai toli esančius objektus mato neryškiai, todėl į tolį žiūri prisimerkę. Kartais pacientai skundžiasi, kad vaizdas išsilieja, akyse mirga, skauda judinant akies obuolius ar tiesiog galvą.
„Jeigu vaikas pradėjo žiūrėti prisimerkęs, tai signalas, kad reikia nedelsti ir pasikonsultuoti su oftalmologu“, – patarė medikė D. Krivaitienė.
Ką patikrina oftalmologas?
Oftalmologas ištiria regą į toli ir arti esančius objektus, patikrina stereo matymą, nustato akies refrakciją siauru ir plačiu vyzdžiu, biomikroskopu, specialiomis linzėmis patikrina akies dugną ir priekinę akies dalį. Vienos konsultacijos metu atliekama išsami apžiūra. Jeigu plečiami vyzdžiai, vizitas gali užtrukti iki 40 min. „Moderni aparatūra padeda tiksliai diagnozuoti paciento būklę, o gydytojas oftalmologas, įvertinęs tyrimų rezultatus, skiria tinkamiausią gydymo būdą“, – sakė gydytoja. Dalia Krivaitienė.
Pagal Lietuvoje galiojančias teisės normas, oftalmologo apžiūra privaloma gimdymo namuose, kai tikrinamas kūdikių akių raudono dugno refleksas, trejų metų vaikams, priešmokyklinukams ir 16 metų paaugliams. Jei nerandama problemų, kasmetę regos patikrą atlieka šeimos gydytojas.
„Jeigu vaiko akys rausta, pūliuoja, ašaroja, vaikas skundžiasi akių nuovargiu, jas trina ar žiūri prisimerkęs, tėvai neturėtų delsti. Tokiu atveju geriausia pasikonsultuoti su akių ligų gydytoju ir, jei reikia, pradėti gydymą“, – sakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro oftalmologė gydytoja D. Krivaitienė.
Ar išmanieji prietaisai gadina akis?
„Mano patirtis rodo, kad, išpopuliarėjus išmaniosioms informacinėms technologijoms, trumparegių padaugėjo. Tačiau vienareikšmio mokslininkų verdikto dėl žiūrėjimo iš arti į ekraną sąsajos su trumparegyste nėra. Yra nuomonių, kad svarbu ne kaip ilgai žiūrima į ekraną, bet žiūrėjimo intensyvumas. Svarbiausia taisyklė norint turėti sveikas akis ir mėgautis šiuolaikiniais technikos privalumais yra saikas ir tinkamas režimas“, – sakė med. dr. D. Krivaitienė.
Jeigu dirbate kompiuteriu, reikėtų reguliuoti darbo laiko trukmę ir intensyvumą, kas 40–45 min. daryti 15 min. pertraukas. Svarbu, kad pertraukų metu nepultumėte prie mobiliojo telefono ar laikraščio, akys turi pailsėti nuo žiūrėjimo į arti esančius objektus, todėl naudingiausia būtų stebėti pro langą toli esančius objektus, atpalaiduoti akis. Vargu ar pavyks iš vaikų ar paauglių atimti telefonus, planšetes ir kitus įrenginius. Svarbu, kad iš arti į ekraną jie žiūrėtų ne ilgiau kaip 2 valandas per dieną, darytų pertraukas.
„Norint turėti sveikas akis ir sveiką kūną, mažiausiai 3 valandas per dieną reikėtų praleisti lauke, geriausia žaidžiant judrius žaidimus. Man labai patinka orientavimosi sportas – tai ir laiko leidimas lauke, orientacijos lavinimas, fizinis krūvis, ir gamtos pažinimas. Atviroje erdvėje akys automatiškai atsipalaiduoja po žiūrėjimo iš arti ir pailsi“, – sakė MDGC oftalmologė med. dr. D. Krivaitienė.
„Išmanieji“ kūdikiai
Neretas tėvelis didžiuojasi savo kūdikiu, kuris dar nemokėdamas kalbėti puikiai randa mėgstamus filmukus „Youtube“. Išmanusis telefonas dažną vaiką nuramina geriau nei čiulptukas, bet reikia jausti saiką, nes kūdikių akytėms labai svarbu, kad būtų kaitaliojamas žiūrėjimas į arti ir toli esančius objektus, o vaiką pripratinus prie išmaniojo žaisliuko, ne visuomet pavyksta susitarti dėl žaidimo trukmės.
Gydytoja D. Krivaitienė sako, kad dar nėra atlikta mokslinių tyrimų, todėl nėra ir vienareikšmio atsakymo, kokią įtaką kūdikių akims padarys išmanieji prietaisai, bet tikimybė, kad jiems vystytis trumparegystė yra didesnė nei kūdikiams, kuriems neduodama žaisti mobiliaisiais įrenginiais.
Ašarojančios akys gali būti alergijos požymis
Akių paraudimą, ašarojimą, niežulį ar deginimą dažniausiai priskiriame akių nuovargiui, bet tai gali būti alergijos arba sudirgintos akių gleivinės simptomai. Akių perštėjimas, ašarojimas labai dažnai pasireiškia žmonėms, alergiškiems žiedadulkėms. Alergija nustatoma specifiniais tyrimais. Jeigu alergijos diagnozė patvirtinama, gydytojų oftalmologo ir klinikinio alergologo komanda paskiria gydymą, o pacientui patariama eliminuoti iš aplinkos alergijos sukėlėją.
Kosmetika, buitiniai valikliai, maistas, netgi rūbai gali sukelti nemalonius akių pojūčius. Pavyzdžiui, audiniai, dažnai apdorojami formaldehidu, kad nesiglamžytų. Kai kuriems žmonėms rūbai iš taip apdorotų audinių sukelia akių dirginimą.
Kiekvienas turime ir galime pasirūpinti savo akių sveikata – pakankamas miegas, aktyvus judėjimas lauke, grožėjimasis gamtos sukurtais stebuklais, kai žvilgsnis nuklysta už horizonto ribų, ne tik sustiprins akis, bet ir nuramins, subalansuos visą organizmą, įkvėps kūrybiškumo ir naujų idėjų.
