Daugelis, pastebėję atsiradusią problemą, lekia į vaistinę ir perka atitinkamai problemai spręsti tinkančią priemonę. Pavyzdžiui, grybelio simptomai yra pakankamai aiškūs – niežulys, paraudimas, iššutusi oda ar spalvą pakeitęs, nuo piršto atsiskyręs kojos nagas. Visgi atskirti ar ant pėdos susiformavo karpa, ar nuospauda gali būti daug kebliau.
Nepaisant to, įvairių priemonių vaistinėse įsigiję asmenys patys ima gydyti šią problemą ir neretai padarp daugiau žalos nei naudos.
Susisiekus su Respublikinės Klaipėdos ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Aldona Kajutyte paaiškėjo, kad nors yra du visiškai skirtingi dariniai, karpas nuo nuospaudų atskirti yra gerokai sunkiau, nei mano daugelis.
„Abudu dariniai kelia itin nemalonius pojūčius ir kartais net ir specialistui yra sunku juos vieną nuo kito atskirti. Akivaizdžių skiriamųjų požymių yra nedaug. Na, pavyzdžiui, nuospaudos visuomet susiformuoja dažnose trinties, spaudimo vietose, ten, kur atsiremia kūno svoris.
Tai gali būti kojų pėdų pagrindas, kulnai, didysis kojų pirštas. Tačiau garantijos, kad tose vietose neatsiras karpos taip pat nėra. Vienintelis skirtumas tas, kad karpos paprastai turi labiau apibrėžtus kraštelius, kartais matyti juodas viduriukas. Deja, tai nėra absoliučiai visiems atvejams galiojanti taisyklė.
Galvodami, kad ant pėdos rado nuospaudą, žmonės pradeda jas skutinėti, o tokiu būdu tik sukelia didesnę problemą: apskutinėta karpa gali lengviau išplisti, o tai dar pasunkins gydymą. Visgi, tiek vienos, tiek kitos gali turėti gana gilią, skausmingą šaknį. Būna, kad ji siekia ir nervą – tokiu atveju vaikščiojimas tampa itin skausmingas“, - kalbėjo medikė.
Geriausia kreiptis į specialistą
Gydytoja Aldona Kajutytė įspėja, kad šią problemą geriausia palikti gydyti profesionalams. Pasak jos, daugybė žmonių nepagrįstai bijo šaldymo ar tiesiog neranda laiko pasirodyti specialistui. Tokiu atveju pradeda gydytis patys ne tik liaudiškais metodais, bet ir vaistinėse perka įvairius deginančius tirpalus, kurių netikslus naudojimas gali padaryti daugiau žalos, negu naudos.
„Žmonės dažnai imasi savigydos, tačiau nepagalvoja apie pasėkmes. Po tokios saviveiklos dažnas vis tiek atsiranda gydytojo kabinete, mat kyla įvairios komplikacijos.
Dažnai tenka susidurti su dėl netinkamai vartojamų medikamentų kilusiais nudegimais ir infekcijomis. Tai stipriai pasunkina gydymą – ne tik tampa sunkiau atskirti, kas tai per darinys, bet tenka malšinti ir kilusį uždegimą, o tai yra skausmingesnis ir ilgesnis procesas.
Be abejo, kartais gali prireikti ir chirurgo įsikišimo, bet tai aktualiausia tiems, kurie problemą užleidžia ir dėl asmeninių priežasčių jos nesprendžia laiku. Tuomet darinio šaknis tampa gili, jos paprastais paskutimais ar paviršiniu šaldymu azotu nebepavyksta išnaikinti.
