Tradicinis gydymas ir mankštos nepadėjo
Stuburo tomografija rodė tarpslankstelinio disko L 4-5 išvaržą, kuri ir spaudė kairės kojos nervą. Neurochirurgas pasiūlė darytis operaciją, aš sutikau. Tačiau belaukiant operacijos eilėje pėdos šlepsėjimas praėjo, bet nugaros skausmai niekur nedingo, maudimą jausdavau praktiškai kiekvieną dieną, o skausmo paaštrėjimai buvo neprognozuojami...
Nuo tada kasmet vieną ar du kartus per metus praeidavau reabilitacijos kursą su mankštomis, masažais ir kitomis procedūromis, šiek tiek pagerėdavo. Bandydavau išlaikyti tą būseną be skausmo darydamas gydytojų paskirtus pratimus rytais ir vakarais, dariau jogos pratimus nuo nugaros skausmų, miegodavau susirietęs į embriono pozą, spaudinėdavau aktyvius stuburo taškus pagal Su Džok metodą… Deja, tai nebuvo veiksmingos priemonės, nes praeidavo šiek tiek laiko ir problema grįždavo – tereikėdavo sunkiau padirbėti, pakelti sunkesnį daiktą ar tiesiog pasisukti, pasilenkti. Visi, kurie turi stuburo diskų išvaržas, žino, kad užtenka neatsargaus judesio, kryptelėjimo, kad išeitum iš rikiuotės.
Išvarža dingo nepalikdama pėdsako
Nuolat ieškodavau knygų kaip įveikti nugaros skausmus. Taip 2007 m. į mano rankas papuolė Benitos Cantieni „Tigro jausmas“. Knygyne aš ją pavarčiau gal 10 minučių ir iš karto supratau, kad čia apie žmogaus anatomiją rašoma visiškai kitaip. Knygoje buvo aprašytas metodas, skirtas gerinti kūno formas ir laikyseną. Metodas yra paremtas giliųjų raumenų, pirmiausiai dubens dugno lavinimu.
Nusipirkęs knygą, pradėjau daryti joje aprašytus pratimus, Jų naudą pajutau iš karto, padarius vieną pratimą dingdavo per dieną kamavęs maudulys. Tai ir buvo ta varomoji jėga, kuri skatino mane kuo greičiau pakeisti savo laikyseną. Po pusmečio skausmas visiškai pasitraukė. 2016 m. rudenį pasidariau stuburo juosmeninės dalies magnetinio rezonanso tyrimą. Buvau maloniai nustebintas, nes buvusios išvaržos neliko nei pėdsako. Mano gydytojas tai paaiškino kaip suprantamą dalyką: jei ilgą laiko tarpą atsiradusi išvarža nebėra dirginama, toje vietoje nelieka uždegimo, tada kūnas pats ištirpdo tą nereikalingą darinį.
Aš vėl galiu neriboti savo fizinio aktyvumo: galiu dirbti įvairiausius darbus sode ir namuose, šoku pramoginius šokius, žiemą slidinėju, bėgioju, dalyvauju orientavimosi sporto varžybose, plaukioju būdamas prie jūros. Yra nuostabus jausmas, kai per dieną dirbus sode ar kalnuose nusileidus slidėmis kokius 50 km, vakare praktiškai nesijaučia nuovargio! Dar daugiau, po tokios dienos jautiesi ir sveikesnis, ir energingesnis.
Svarbiausia, kad supratau žmogaus kūno anatomijos esmę ir sužinojau kaip reikia naudotis savo kūnu, kad jis išliktų sveikas daugelį metų. Tas žinojimas suteikė man nepriklausomybę – galiu pats tvarkytis su savo kūnu, tiesiog gerai žinau kokia laikysena jam yra sveika ir kokia ne.
Taikant šį metodą nereikia jokios specialios įrangos, tik kompetetingų specialistų mokymo ir galimybės atlikti pratimus reabilitacijos centruose ar sporto salėse. Taip pat tai būtų puiki ligų prevencijos priemonė, nes grąžina mums anatomiškai taisyklingą judėjimą ir dėl to judant nebėra gadinama nei viena kūno dalis.
Kad būtų pašalintos netaisyklingos laikysenos atsiradimo priežastys ir nuotraukta mūsų visuomenės sveikatos būklės nuolatinio blogėjimo tendencija, mokyklose vivatomija pagal Benitą Cantieni turėtų būti dėstoma per kūno kultūros ir anatomijos pamokas. Lietuvos jaunimas, baigdamas mokyklą, jau turėtų stiprius anatomškai taisyklingo judėjimo įpročius visam gyvenimui.
Cantienica metodas visų pirma moko mus atsakomybės už savo sveikatą. Mes patys turime tinkamai prižiūrėti savo kūną.
