– Natalija, ar derini drabužius?
– Taip, būtinai derinu. Derinu ne tik drabužius, bet ir interjero detales. Juk net dirbu toje srityje ir viską reikia derinti...
– O maisto produktus?
– Be abejo. Čia priklauso nuo žmogaus įsitikinimų, jo norų, siekių. Aš derinu maisto produktus. Tiesa, tas mano derinimas toks gana savotiškas. Jeigu valgau mėsą, prie jos yra daržovės, salotos, bet bulvių ar ryžių – tikrai ne. Mėgstu valgyti sausai. Riebių patiekalų nevalgau.
– O dabar pakalbėkime apie tai, dėl ko iš tikrųjų pasikvietėme tave, – apie vaistus. Ar teko per dieną vienu metu vartoti daugiau negu dvejus vaistus, maisto priedus, medikamentus?
– Vienu metu daugiau negu dvejus? Ko gero, taip. Taip, vartoju kelias rūšis vitaminų, stengiuosi, aišku, visą laiką pagalvoti, kad nesidubliuotų tų vitaminų sudėtyje tas pats komponentas.
– Ar tuo ir apsiriboja tavo vaistų derinimas?
– Girdydama vaikui antibiotikus, jeigu, sakykim, jis serga, aš būtinai pagalvosiu, kad reikia dar ir gerųjų bakterijų. Čia vėlgi yra tas pats derinimas. Dabar tiesiog tokia mintis į galvą šovė, kad jeigu gerčiau kokius nors slopinamuosius vaistus, kavos negerčiau. Pagalvočiau apie tokius dalykus.
– Ką tau reiškia frazė „vaistų suderinamumas“?
– Sakykime, kaip jau minėjau, vieni vaistai – skatinamieji, kiti – slopinamieji, vėlgi turi pagalvoti, kaip nepakenkti savo sveikatai. Svarbiausia padėti sau, savo šeimai, tai ir yra vaistų suderinamumo esmė. Be abejo, kad tai reikia mokėti, šiek tiek išmanyti, o jeigu ko nors nežinai, visada klausk vaistininko.
– Turbūt iš chemijos pamokų atsimeni tokius dalykus, kai į vieną kolbą kažką supila, ir viskas užburbuliuoja. Tai vyksta ir organizme. Supilame vienus ar kitus medikamentus, bet nematome reakcijos. Ar manai, jog kasdienių paviršutiniškų žinių pakanka, kad mes patys nuspręstume, ar dera vienas vaistas su kitu, net jeigu neveikia, net jei nejaučiame kokio nors poveikio, kuris mums nemalonus?
– Net jeigu nejaučiame šalutinio poveikio, nebūtinai taip yra iš tikrųjų. Mes nesame visažiniai. Kuo daugiau domėsimės, tuo daugiau žinosime. Apie tai reikia kalbėti ir domėtis, kaip vaistai dera tarpusavyje. Galbūt galų gale, geriant vienokius ar kitokius vaistus, tiesiog reikėtų paklausti vaistininko, ar galima juos vartoti kartu.
– Kaip įvertintum savo žinias? Ar pakankamai išmanai apie vaistus, jų poveikį ir šalutinį poveikį?
– Mano žinios vaistų klausimu iš tikrųjų labai menkos. Aš vaistų vartoju nedaug. Aišku, jeigu kalbame apie kremus, juos tepu kasdien, ir po kelis kartus. Tačiau jei geriu vaistų nuo skausmo, nepagalvoju, kad šiandien pasitepiau kremu ir tai turėtų kaip nors sąveikauti mano organizme. O gal reikėtų pagalvoti?
– O jeigu sužinotum, kad vis dėlto yra toks poveikis, ar tai kaip nors keistų tavo gyvenimo įpročius ir rutiną?
– Būtinai keistų. Mes visi norime būti sveikesni. Vaistus tam ir vartojame, kad pasveiktume, pagerintume savo būklę. Kuo daugiau tų žinių apie vaistų suderinamumą, tuo geriau, tuo sveikesnė būsiu.
– Norėtum sužinoti, ar tai, ką vartoji, dera tarpusavyje?
– Manau, kad kiekvienas žmogus norėtų sužinoti, ar tie vaistai kaip nors tarpusavyje reaguoja, kaip jie veikia, ar nėra šalutinio poveikio.
– Teko girdėti apie „Gintarinėje vaistinėje“ taikomą programą, kai galima atsinešti medikamentus, papildus, kuriuos vartoji nuolat, ir patikrinti, ar jie dera tarpusavyje?
– Labai įdomu... Tikrai nežinojau apie tai ir būtinai grįžusi namo tai padarysiu.
– Tau tai atrodo naudinga programa?
– Tokia programa ne tik naudinga, ji būtina! Mes – ne chemikai, mes – ne medikai, kad žinotume. Kiekvienas turime savo profesiją ir būkime tos srities specialistais. Ir jeigu mums tos srities specialistai gali padėti, naudokimės jų pagalba.
– O ar teko girdėti, kad net tokie nekalti dalykai kaip kava, arbata, pienas, sultys, jeigu jais užgersime vaistus, gali lemti pavojingų darinių susidarymą organizme?
– Žinau, kad kokakola negalima užgėrinėti vaistų. Ir savo sūnui neduodu šito gėrimo, neleidžiu gerti, nes, man atrodo, jeigu vamzdžius nori pravalyti, tai pripilk kokakolos. Tai kas tada mūsų skrandyje darosi? Teko girdėti, kad kažkokie maisto produktai gali kenkti, sakykim, vaisto veikimui.
– Tavo nuomone, verta apsilankius pas vaistininką dėl kokios nors ligos jam pasakyti, ką jau vartoji? Tarkime, vitaminus, papildus...
– Visą laiką verta. Vaistininkas yra specialistas, išmanantis savo darbą. Na, jeigu jūs manęs paklaustumėte, kokiame vakarėlyje geriau dainuoti vieną ar kitą dainą, aš patarčiau, kuri geriau tinka. Lygiai tas pat ir čia. Nueikime pas specialistą ir paklauskime, bet jeigu yra tokia programėlė, tai mums net nereikia to daryti... Kartais, žinote, žmonėms būna gėda paklausti arba nepatogu prisipažinti, kad vartoja vienokius ar kitokius vaistus.
– Ar manai, kad jei vaistai padėjo tavo draugei ar kaimynei susirgus kokia nors liga, padės ir tau?
– Nelygu, apie ką mes kalbame, apie kokį vaistą... Jeigu tai vaistas nuo skausmo, pavyzdžiui, paprastas ibumetinas, aš žinau, nuo ko jį gerti. Ir aš žinau, kad ir jeigu mano draugei skauda galvą ar pilvą, aš jo duosiu.
– O jeigu, sakysim, tu parekomenduosi savo draugei ibumetiną, citramoną ar dar kokį nors vaistą, kuris tau padėjo nuo galvos ar kitokio skausmo, bet nežinosi, kad ji vartoja dar kokius nors vaistus ir jai pavartojus tų vaistų kas nors nutiks?
– Niekada negali žinoti, kas atsitiks... Vėlgi, kad aš jai parekomendavau, nesu dėl to atsakinga. Žmogus, geriantis vaistą, pats už save atsako. Turbūt nereikėtų gerti bet ko. Kiekvienas iš mūsų turėtų pagalvoti apie tai, ką vartojame papildomai.
– Tai tokios draugų, kaimynų rekomendacijos gali būti pavojingos?
– Aišku, kad gali būti pavojingos. Faktas, kad viskas šiais laikais gali būti pavojinga, ir reikėtų pasverti, ką valgome, kuo rengiamės: sintetika ar medvilne, žinoma, ir ką vartojame: ibumetiną ar citramoną.
– Reziumuokime mūsų pokalbį: ar verta šviesti visuomenę tokiu klausimu kaip vaistų suderinamumas?
– Kuo daugiau kalbėsime apie tai, tuo daugiau žmonių išgirs. Kuo daugiau išgirs, tuo daugiau išmanysime, tuo daugiau visuomenė mokės. Pagalvos apie tai. Mes kartais net nepagalvojame, kodėl yra nutukusių ir lieknų žmonių. Sako: „Mano toks sudėjimas, aš stambių kaulų.“ Yra įvairių atsikalbinėjimų, bet kai išmokstame derinti maistą, mūsų kūnas mums dėkoja. Lygiai tas pat ir dėl vaistų. Neatsakingai juos vartodami galime pažeisti psichiką ir prisidaryti daug didesnių bėdų, nei galėjome pamanyti.
