Klasės susitikimai visuomet tampa ne tik malonių, bet ir nemalonių netikėtumų vieta. Nors kai kurių nesi matęs ketvirtį amžiaus, iš karto atpažįsti.
Štai Christina nė trupučio nepasikeitė – nusprendžia bendraklasiai. Pagarba! Bet Janą gyvenimas stipriai paženklino. O gaila, buvo toks gražuolis!
Christina atrodo kaip trisdešimtmetė, o Janas jau kaip šešiasdešimties, nors abu yra penkiasdešimtmečiai.
Ir tuomet galvoje nejučia prasideda didysis palyginimas: kurios dar iš klasės mergaičių išsaugojo puikią odą, gražias dailias kojas, o kurios turi maišelius po akimis?
Ir kaip aš atrodau būdama 50-ies, praėjus 32 metams po mokyklos baigimo?
Klasės susitikimo dalyviai – to paties amžiaus. Tikrovę atspindi veidai, bet kiekvieno jų kūno laikysena kitokia. Gal tai akivaizdus vizitų į kūno rengybos studijas rezultatas?
Ir kaip visi atrodys dar po 25 metų?
Keleto iš jų veikiausiai nebebus, kai kurie rytais saujomis gers tabletes. Bet vieno ar dviejų išvaizda nesuvys, o pavirs tokiu brandaus amžiaus grožiu kaip Holivudo žvaigždžių George’o Clooney (55 m.) ar Meryl Streep (67 m).
Kaip galima paaiškinti, kodėl žmonės skirtingai sensta? Kaip galima sulėtinti senėjimo procesą?
Pirmąjį jaunystės paslapties raktą dar 1984 metais atrado biologė E.Blackburn. Už ilgas jo paieškas ir radimą australė 2009-aisiais pelnė Nobelio medicinos premiją.
Pati biologė, kuriai dabar jau 68-eri, neprarado jaunatviškos dvasios ir jaunos atradėjos smalsumo – viso to, kas ją iš Tasmanijos atviliojo į universitetinį miestą Kembridžą Rytų Anglijoje. Čia ji gilinosi į moderniausias molekulinės biologijos paslaptis.
Tai, ką E.Blackburn aptiko tvenkinio vandens mėginio knibždėlyne, padėjo jai išsiaiškinti, kaip ląstelių paveldimosios savybės gali ir žmogaus organizme likti jaunos.
Būtent nuo genetinės medžiagos šviežumo priklauso, ar laikui bėgant pražilstama ir kaulai tampa trapūs. Tokių žinių sergėtojai daugelį milijonų metų buvo blakstienuotieji.
Šios mikroskopiškai mažos būtybės turi judrius plaukelius, kurie užtikrina kuklų jų egzistavimą – minta, dauginasi, bet nesensta.
Mat genetinę medžiagą, visą informaciją, kurios reikia šioms būtybėms, kad nuolat būtų kaip naujos, nuo susidėvėjimo apsaugo visada atsinaujinančios trumpos, iš baltymų sudarytos DNR atkarpos – telomerai, kurios randamos chromosomų galuose.
Nobelio medicinos laureatė E.Blackburn telomerus lygina su plastiku sutvirtintais batraiščių galais.
Būtent telomerai garantuoja, kad DNR ryšiai nenutrūktų kasdienio nusidėvėjimo metu.
Tad neatsitiktinai telomerų karalienės vardą pelniusi biologė suvokė, kad tai galėtų būti naudinga informacija saugant ląstelių genetinę medžiagą nuo ankstyvo, galbūt ir viso organizmo nusidėvėjimo.
Blakstienuotųjų talentas – jų gebėjimas paveiktus, t.y. sutrumpėjusius, telomerus vėl pataisyti. Tai didžiausias E.Blackburn atradimas.
Bet ar tai gali žmogus? Tada galutinio atsakymo į šį klausimą biologė dar neturėjo.
2000-ieji padovanojo E.Blackburn lemtingą susitikimą su tuo metu San Fransiske (JAV) dirbusia Elissa Epel.
Elitinio Yale’io universiteto Psichologijos fakultetą palikusios ir į Kaliforniją persikėlusios moters darbo sritis – ekstremalusis stresas.
E.Epel tyrė motinas, kurios dieną ir naktį rūpinosi sunkiai sergančiais vaikais. Tai buvo 24 valandas per parą trunkanti slauga.
Tyrėjai žino, jog šis pasiaukojimas priklauso prie sunkiausios naštos, kuri gali tekti žmogui.
Netrukus E.Blackburn ir E.Epel jau intensyviai dirbo kartu.
„Iš šių moterų ėmėme kraujo ir atlikome jų ląstelių tyrimą. Tų motinų, kurios ilgiausiai vargo dėl savo vaikų, ląstelėse – chromosomose aptikome stipriausius pakenkimus“, – sakė Nobelio medicinos premijos laureatė.
Tyrimų pradininkėms tapo aišku: dvasinės kančios, kaip ir netinkamas fizinis krūvis, bloga mityba ar nuodai, daro ardomąjį poveikį apsauginei genų funkcijai.
Kuo jų poveikis stipresnis, tuo trumpesni tampa telomerai. Diagrama, kurią E.Epel sudarė remdamasi slaugančių motinų kraujo mėginiais, patvirtina tarpusavio ryšį.
Genetinės medžiagos nusidėvėjimas buvo konstatuotas stipriausią stresą patyrusioms motinoms.
Žalingą kasdienio gyvenimo ir aplinkos poveikį galima sulėtinti ar net pakeisti – tokia buvo biologės E.Blackburn tyrimo išvada.
Įvairios ląstelių rūšys, panašiai kaip ir blakstienuotieji, turi savipagalbos mechanizmą. Ir jis iš tikrųjų yra jėgų šaltinis – taip pat ir žmogaus.
Ne tik kamieninių ląstelių branduoliai, bet ir baltieji imuninės sistemos kraujo kūneliai turi nedidelę „remonto“ mašiną – baltymą telomerazę.
Jis gali vėl atstatyti ir net pailginti telomerų ilgį.
E.Blackburn vizija – žmogaus gyvenimo trukmę, kuri dabar statistiškai ilga kaip niekada istorijoje, telomerų pagrindu pailginti kaip galima daugiau sveikų gyvenimo metų.
Ir, žinoma, tai lemia ne specialūs kremai, maisto papildai ar vitaminų koncentratai.
Tiesiog reikia protingai subalansuoti gyvenimo pokyčius ir taip sukurti palankias sąlygas ląstelėms ir audiniams.
Ilgos jaunystės, kaip moko tyrėjos, formulė tokia: gyventi taip, kad metams bėgant telomerų ilgis netrumpėtų, o telomerazę skatintų uoliam, stropiam darbui.
Po daugelį metų trukusių E.Blackburn ir E.Epel eksperimentų dabar žmonės gali užkirsti kelią chroniškoms ligoms ir net iki ląstelių lygmens pailginti sveiko gyvenimo metus.
Būtent tai tyrėjos žada savo knygoje „Senėjimo šifras. Telomerų efektas“, kurią leidinys „The New York Times“ įtraukė į JAV bestselerių sąrašą.
Kasdienio gyvenimo nuodai kenkia ne tik kepenims ir plaučiams, jie sendina viso organizmo ląsteles.
Svarbiausia: sveikata turi stiprėti visapusiškai – kas nevartoja razinų, varginančius bėgimus pakeičia detoksikavimo procedūromis ar stebuklingo poveikio maisto papildais, netaps nei sveikesnis, nei senesnis.
Ilgo sveiko gyvenimo programa vadinasi „Pasidaryk pats“ (angl. „Do it yourself“).
Kiek daug sveikų gyvenimo metų atsiriekiama iš gyvenimo, dabar gali atskleisti mokslas. Prie to prisidėjo tūkstančiai savanorių, kurie dešimtmečius buvo stebimi, nuolat sveriami ir apžiūrimi gydytojų.
Jie nuolat atsakinėjo į klausimus: ar rūkote? Ar valgote daug vaisių, daržovių, dešros, greitojo maisto patiekalų? Koks dienos fizinis aktyvumas? Dėl ko kyla stresas?
Nors, žinoma, kai kurie eksperimento dalyviai šiek tiek pagražindavo, paaiškėjo: juo sveikesnis buvo jų elgsenos būdas, tuo vėliau užklupdavo amžiaus problemos.
Eksperimento dalyviai galėjo atitolinti senėjimą iki keliolikos metų.
Ir atvirkščiai – stresas trumpina telomerus.
Dvasinis gyvenimas yra toks pat svarbus kaip ir organizmo priežiūra. E.Epel ir E.Blackburn galėjo patvirtinti ir psichikos įtaką.
Dėl nuolatinės įtampos sunkiai sergančius vaikus globojančių motinų organizmas užtvindomas streso hormonu kortizoliu.
Jo poveikis neapsiriboja vien nervingumu, dirglumu ir jautrumu, jis prasiskverbia iki giliausių ląstelių sluoksnių. Kortizolis užkerta kelią telomerų „remontui“ – stresas sendina.
Ir čia slypi paaiškinimas, kurį galėjo patvirtinti socialinės medicinos specialistai. Juo nepalankesnė socialinė aplinka, juo stipriau jaučiamės bejėgiai, tuo anksčiau atsiranda, pavyzdžiui, širdies ir kraujo apytakos problemų.
E.Blackburn ir E.Epel tyrimai galiausiai patvirtino, kodėl paprasčiausi gyvenimo stiliaus pokyčių instrumentai gali sukelti tokį didelį poveikį.
Dėl neišspręstų problemų bei nesėkmių kortizolio rodikliai lieka aukšto lygio ir trumpina telomerus. Pradėjus galvoti kitaip, kortizolio lygis krinta ir telomerai netrumpėja.
Nukreipti mintis kita vaga labai padeda nuolatinės meditacijos ar kvėpavimo pratimai.
Tarp E.Blackburn ir E.Epel išvardytų septynių ilgo sveiko gyvenimo formulės veiksnių – vaizdžiai sakant, šlovingojo septynetuko – karališka disciplina laikoma saikinga sporto programa.
Tai veiksmingiausia priemonė nuo streso ir fizinio senėjimo.
Akivaizdu, kad nuolatinė treniruotė stabdo telomerų trumpėjimo procesą.
Šios tyrinėjimo srities lyderiais laikomi Vokietijos mokslininkai. Saro krašto universitetinės klinikos kardiologai Ulrichas Laufsas ir Christianas Werneris jau daugelį metų tyrinėja fizinio aktyvumo poveikį širdžiai ir kraujotakai.
Tuo tikslu specialistai pasitelkė buvusius aukšto meistriškumo sportininkus. „Jų kraujo ląsteles palyginome su bendraamžių – nesportuojančių. Sportininkų vadinamoji apsauga – baltymas telomerazė buvo kur kas aktyvesnė ir amžiaus sąlygotas telomerų sutrumpėjimo poveikis mažiau išreikštas“, – sakė kardiologas U.Laufsas.
Tad ir buvusių aukšto meistriškumo sportininkų organizmas liko jaunesnis.
Ar gali ir neprofesionaliai besitreniruojantys pasiekti didesnį ląstelių atjaunėjimą?
Tuo tikslu kardiologas U.Laufsas sudarė treniruočių programą.
124 sveiki, bet nesportavę 30–60 metų eksperimento dalyviai buvo padalyti į keturias grupes.
Pirmoji turėjo trijų kartų per savaitę – po 45 minutes – ištvermę ugdančią treniruočių programą, kurią iš esmės sudarė bėgimas.
Antrajai buvo skirtos greitų sprintų treniruotės su intervalais ir trumpomis poilsio fazėmis.
Trečiosios grupės dalyviai buvo nukreipti į treniruotes, per kurias buvo stiprinami raumenys ir jėga.
Ketvirtoji tinginiavo.
Eksperimentas truko šešis mėnesius. „Ištvermės treniruočių ir sporto su intervalais programos dalyvių telomerazė buvo dvigubai aktyvesnė nei nesportuojančiųjų“, – sakė kardiologas U.Laufsas.
Sportas turėjo greitą poveikį ir visiškai netreniruotiems eksperimento dalyviams.
Teigiamą įtaką ląstelių senėjimo procesui padarė fizinis aktyvumas – ypač ištvermės treniruotės.
Turėjo poveikį ir fizinę jėgą, raumenis stiprinančios treniruotės, bet kur kas mažesnį.
„Dabar žinoma, kad nuolatinis sportavimas, derama dieta, lieknas kūnas ir žalingų įpročių – rūkymo, pernelyg didelio ultravioletinių spindulių kiekio, alkoholio atsisakymas sulėtina biologinį senėjimo procesą ir pailgina gyvenimą“, – patikino kamieninių ląstelių ekspertas, Leibnico (Vokietija) senėjimo procesų tyrimo instituto mokslinis direktorius Lenhardas Rudolphas.
Jis atkreipė dėmesį ir į mitybos svarbą. „Metams bėgant reikia vengti nutukimo, nes tai brandžiame amžiuje gali apsaugoti nuo sunkių ligų“, – įsitikinęs L.Rudolphas.
Ar tam tikri maisto produktai gali pailginti telomerus ir gyvenimą, intensyviai tyrinėjama.
Yra nemažai požymių, kad žmonių, kurie vartoja daugiau rupių ruginių miltų produktų, daržovių, riešutų ar žuvies, kurioje gausu omega-3 riebalų rūgščių, kraujo ląstelėse esantys telomerai ilgesni nei tų, kurie vartoja baltą duoną, mėsą, dešrą ar greitąjį maistą.
Informacija apie telomerus byloja: tikrai yra priemonė nuo senėjimo. Bet ji slepiasi ne tūbelėse ar tabletėse.
E.Epel ir E.Blackburn pataria susilaikyti nuo visur šlovinamų maisto papildų, kurie turėtų tikslingai sužadinti baltymo telomerazės aktyvumą.
Ląsteles dirbtinai bombarduoti šiuo baltymu veikiausiai yra net pavojinga gyvybei. Vienas ląstelės tipas gali pasinaudoti baltymo telomerazės pertekliumi, kad netrukdomai dalytųsi, – tai vėžio ląstelės.
Bet sąmoninga savo ląstelių treniruotė pagal septynis ilgo, sveiko gyvenimo formulės veiksnius galėtų pavirsti jaunystės šuliniu.
Ir tai atsiskleistų vėliausiai per klasės susitikimą sulaukus 50-ies.
Parengė Ona KACĖNAITĖ
Sukūrė ilgaamžiškumo formulę
Biologė E.Blackburn ir psichologė E.Epel pasiūlė ilgo sveiko gyvenimo formulę, kurią sudaro septyni veiksniai:
* būtina įvaldyti veiksmingą streso slopinimo strategiją
* reikia nuosekliai gydyti psichikos negalavimus
* sveikai ir subalansuotai maitintis pagal kelis gerai pasvertus principus
* vykdyti nuoseklią, kiekvieno fizinėms jėgoms pritaikytą sporto programą
* susikurti socialinę aplinką ir stabilius santykius
* pakankamai miegoti – mažiausiai septynias valandas
* vengti tokių nuodų kaip nikotinas ir žalingos aplinkos medžiagos
Atsižvelgus į kiekvieną šių sveikatos veiksnių pelnomas taškas telomero naudai. Telomerai stipriai nukenčia, kai iššūkiai verčia nuolat galvoti ir abejoti.
Telomerai gyvuoja, kai pagal asmenines jėgas ir sugebėjimus užsibrėžiami uždaviniai ir žingsnis po žingsnio artėjama prie jų – net jei juos sekasi sunkiai įgyvendinti.
