Kiekvienais metais nuo vėžio miršta 8,2 milijono žmonių, iš kurių 4 milijonai miršta gerokai per anksti (30–69 metų). Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai norėtų dar kartą priminti, ką reikėtų daryti, kad išvengtume vėžio.
Vėžys – tai terminas, kuris mūsų kalboje dažniausiai reiškia piktybinį naviką. Britų onkologas R. A. Willis 1952 m. pateikė patį trumpiausią jo apibūdinimą: „Navikas – tai nenormali audinio masė, kuri, ne taip kaip normalus audinys, auga be galo bei išlieka tokia pati ir pašalinus priežastis, sukėlusias pakitimus“.
Vėžys išsivysto palaipsniui, kaip pasekmė įvairių faktorių, susijusių su aplinkos, gyvenimo būdo ir paveldimumo poveikiu. Mokslininkai nustatė nemažai rizikos faktorių, kurie padidina tikimybę susirgti vėžiu. Kuo daugiau žinoma apie vėžio atsiradimo priežastis, tuo daugiau galimybių jo išvengti.
Pagrindiniai vėžio rizikos faktoriai
Tabako rūkymas – dažniausias (didžiausias, stipriausias) iš visų žinomų vėžio rizikos veiksnių. Daugiau nei 70 proc. visų plaučių vėžio atvejų priežastis – tabako rūkymas. Rūkantieji 10–20 kartų dažniau serga plaučių vėžiu nei nerūkantieji.
Jei rūkote, rizika susirgti vėžiu priklauso nuo to, kokias cigaretes ir kiek rūkote, nuo to, kaip seniai rūkote. Tie, kurie surūko pakelį cigarečių per dieną, 10 kartų daugiau rizikuoja susirgti plaučių vėžiu negu tie, kurie visai nerūko.
Rūkančių tėvų, ypač motinų, rūkančių nėštumo metu, vaikai dažniau nei nerūkančiųjų serga smegenų ir kitais vaikams būdingais piktybiniais navikais. Rizika susirgti minėtais piktybiniais navikais sumažėja nustojus rūkyti.
Netinkama mityba gali paskatinti vėžio vystymąsi. Svarbiausi netinkamos mitybos veiksniai yra per gausus riebalų, ypač gyvulinių, vartojimas, per didelis suvartojamo maisto kiekis ir su tuo susijęs nutukimas, per mažas augalinio maisto – vaisių, daržovių, grūdinių kultūrų – vartojimas.
Nutukę vyrai dažniau serga storosios žarnos, prostatos, plaučių vėžiu, nutukusios moterys – krūties, gimdos kūno, kiaušidžių, tulžies pūslės vėžiu.
Fizinio aktyvumo stoka skatina nutukimą, lėtina žarnų peristaltiką (judesius), blogina miegą, mažina sugebėjimą susidoroti su emociniu stresu. Didėja storosios žarnos, krūties, gimdos kūno, kiaušidžių ir kitų piktybinių navikų rizika.
Aplinkos užterštumas (oro, vandens, maisto) siejamas su 1–5 proc. kvėpavimo takų, odos, skrandžio piktybinių navikų išsivystymu. Pagrindiniai aplinkos taršos kancerogeninių medžiagų šaltiniai – pramonės įmonės, autotransportas, šildymo įrengimai.
Ultravioletinė spinduliuotė (saulės spinduliai) laikoma vienu iš svarbiausių veiksnių, skatinančių odos vėžio atsiradimą. Šviesiaodžiams asmenims, kurių odoje mažai melanino, neutralizuojančio ultravioletinių spindulių poveikį, nerekomenduojama per daug degintis saulėje ar soliariumuose.
Kai kurios bakterijų, virusų, sukeltos infekcijos taip pat gali būti vėžio rizikos veiksniais. Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) sukelia 90 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų, hepatito B virusas yra 40–60 proc., o hepatito C virusas – 20–30 proc. kepenų vėžio atvejų priežastis, bakterija Helicobacter pylori gali paskatinti skrandžio gleivinės ikivėžinius pokyčius.
Kai kurie vaistai, reprodukciniai hormonai gali didinti riziką susirgti vėžiu. Tai imunodepresantai, kontraceptiniai vaistai, pakaitinės hormonų terapijos preparatai, skiriami moterims prasidėjus menopauzei. Kontraceptinių vaistų ir pakaitinės hormonų terapijos pavojus priklauso nuo to, kokio amžiaus pradėta vartoti šiuos vaistus, vartojimo trukmė ir kokia tų vaistų sudėtis.
Profesiniai veiksniai, manoma, gali sukelti apie 5 proc. vyrų ir 1 proc. moterų piktybinių navikų. Dažniausiai vėžys atsiranda toje kūno vietoje, kuri tiesiogiai kontaktuoja (oda, kvėpavimo takai) su darbo vietoje esančiomis vėžį sukeliančiomis medžiagomis – kancerogenais. Darbo apsaugos priemonės mažina riziką susirgti vėžiu.
Kaip išvengti vėžio?
Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) ir Europos Komisija 2014 m. spalio 14 d. pristatytame ketvirtajame Europos kovos su vėžiu kodekse (The European Code Against Cancer) pateikė 12 rekomendacijų, paremtų naujausiais moksliniais tyrimais, kurių laikantis galima sumažinti vėžinių susirgimų riziką Europoje.
Įrodyta, kad beveik pusės mirties nuo vėžio atveju Europoje būtų išvengta, jei kiekvienas gyventojas atsižvelgtų į toliau pateikiamus patarimus.
1. Nerūkykite. Nevartokite jokių tabako gaminių.
2. Pasiekite, kad jūsų namuose nebūtų rūkoma. Palaikykite nuostatą nerūkyti jūsų darbo vietoje.
3. Imkitės veiksmų, kad jūsų kūno svoris būtų normalus.
4. Būkite fiziškai aktyvūs kiekvieną dieną. Ribokite laiką, kurį praleidžiate sėdėdami.
5. Maitinkitės sveikai: valgykite daug viso grūdo produktų, ankštinių ir kitokių daržovių bei vaisių; ribokite suvartojamo kaloringo maisto (turinčio daug cukraus ir riebalų) kiekį, venkite saldžių gėrimų; venkite rūkytų mėsos produktų, konservų ir pan.; ribokite suvartojamos raudonosios mėsos ir sūraus maisto kiekį.
6. Ribokite bet kokios rūšies alkoholio kiekį. Siekiant išvengti vėžio, geriausia alkoholio nevartoti visai.
7. Venkite per ilgai būti saulėje, ypač saugokite vaikus. Naudokitės apsaugos nuo saulės priemonėmis. Nesinaudokite soliariumais.
8. Saugokitės vėžį sukeliančių medžiagų poveikio savo darbo vietoje, vadovaudamiesi saugaus darbo instrukcijomis.
9. Išsiaiškinkite, ar nesate veikiami natūraliai namie susidarančios pernelyg didelės koncentracijos radono spinduliuotės. Imkitės priemonių jai sumažinti.
10. Moterims: kūdikio žindymas mažina motinos riziką susirgti vėžiu, ypač krūties vėžiu. Jei tik galite, žindykite savo kūdikį. Pakaitinė hormonoterapija (PHT) didina tam tikrų formų vėžio riziką.
11. Suteikite galimybę savo vaikams dalyvauti skiepų programose: hepatito B, žmogaus papilomos viruso (ŽPV).
12. Dalyvaukite vėžio profilaktikos programose: Lietuvoje valstybė finansuoja šias programas: gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, storosios žarnos vėžio ir priešinės liaukos vėžio.
