Po poros dienų verkimo mažoji nurimo, daugiau nebeprašinėjo jogurto, bandelių ar kitokių cukraus turinčių produktų bei mielai valgė becukres alternatyvas, kuriomis anksčiau būdavo neįmanoma jos suvilioti.
Mergaitė taip pat ėmė geriau ir ilgiau miegoti, jos nuotaika nustojo svyruoti. Tokiems akivaizdiems pokyčiams užteko vos poros dienų.
„Ji pradėjo taip greitai nurimti, greitai užmigti, be to, pasikeitė ir jos pomėgiai. Vietoje televizoriaus žiūrėjimo ji pradėjo užsiiminėti kitokia veikla, tapo labiau motyvuota.
Pasikeitė ir jos skonio supratimas. Maistas, į kurį nė iš tolo nepažvelgdavo tapo skanus ir „pats gardžiausias“, todėl, supratusi, kad tai gali būti naudinga ir kitiems tėvams, savo atradimu nusprendžiau pasidalinti savo Facebook paskyroje“, – kalbėjo mergytės mama.
Visgi, ne visi buvo tokie sužavėti. Buvo ir tikinančių, kad priemonės, kurių ėmėsi Anna, yra ekstremalios.
„Kai kurie mano, kad tai yra ekstremalu, tačiau aš juk niekada nesakiau, kad visiškai negalima valgyti cukraus. Tačiau, viskam yra ribos.
Jeigu vaikas turi didžiulį poreikį cukrui, privalu ko nors imtis. Vaikas juk negali pats pasirinkti, kas jam sveikiausia. Tai yra mūsų, tėvų, pareiga“, – aiškino ji.
Tad kiek cukraus galima suvartoti?
0-2 m. amžiaus vaikams – mažiau nei 13 g (1-3 a.š.) per dieną;
3 m. amžiaus – mažiau nei 15 g (2-4 a.š.) per dieną;
4-6 m. amžiaus – mažiau nei 19 g (3-5 a.š.) per dieną;
7-10 m. – mažiau 24 g (4-6 a.š.) per dieną;
11 m. ir vyresni – mažiau nei 30 gramų (5-7 a.š.) per dieną.
