Nors skubame nežinia kur
Stresas – tai pastovi nervinė įtampa, kuri gerokai alina tiek širdį, tiek kraujagysles ir kitus vidaus organus. Mes visą laiką bėgame, nuolat jaučiamės kažkokiame chaose ir matyt mums vis tik reikia kažkada tai sustoti, pasižiūrėti, kur mes taip skubame. Nes tie mūsų greičiai, skubėjimas nežinia kur, mūsų sveikatai padaro daug žalos.
Psichologo patarimu, mes neturėtume įsivelti į visas tokias stresines situacijas, patiems neieškoti problemų, nesinaudoti didžiuliais informacijos srautais, kurie mums visiškai nereikalingi. Mes turėtume grįžti prie savęs, prie savo vidaus, prie savo aplinkos. Kad ir saulėtą dieną pasižiūrėti, kaip atrodo dangus, pakelti akis į debesis, nes ko gero dažnas negalėtų pasakyti, kada paskutinį kartą žiūrėjo į dangų, į medžius. Mes nuolat iš kažkur ir kažkur bėgame. Paprasčiausiai, skubame po darbo namo...
„Kai paklausiu, ką ten namuose veiksite, ar jūsų ten labai kas laukia, išgirstu, kad tiesiog – reikia eiti į namus. Gal pradėkim keisti požiūrį – ar į namus reikia skubėti, ar aš noriu į juos eiti. Gal tame bėgime kažkiek laiko skirkime ir sau. Nors dažnai mes sau pasižadame, kad rasiu ir skirsiu laiko sau, kad viduje galėtume atsikvėpti nuo tos kasdienybės, nuo rutinos. Visi mes tą žinome, bet nieko nedarome“, – įjungti gyvenimo stabdžius ragina specialistas.
Padėkime į šalį mobiliuosius telefonus
Stresas įrašytas į daugelio ligų priežasčių sąrašus, todėl verta išmokti ilsėtis, pabūti tyloje, gamtoje.
„Aš daug kam sakau, kad nereikia žavėtis televizijos laidomis, kurios mums nieko gero neduoda. Galiausiai, padėkime į šalį mobiliuosius telefonus, kuriuos pastoviai laikome rankose, visą laiką juose skaitome kažkokią informaciją. Bet ar mums reikalinga, ar naudinga ta informacija, kuri nuolat pateikiama mūsų telefonuose? Ką mes su ja darysime? Vietoj to, mes užmirštame pasidomėti tuo, kas tikrai mums būtų vertinga kaip asmenybėms, savo tobulėjimui ir pan. Taupykime savo vidinę energiją“, – pataria psichologas.
Juk informacija, gauta internete yra ne tas pats, ką mes perskaitysime enciklopedijose ar žinynuose. Jeigu iš interneto gauta informacija labai greitai gali dingti, tai mes pavartę ir kažką naudingo radę vertingose knygose, žymiai ilgiau turėsime pas save ir galėsime tuo sėkmingai naudotis. Kompiuteriai, socialiniai tinklai kemša mums pseudo svarbią informaciją ir atima iš mūsų brangų laiką, kurį galėtume praleisti naudingiau.
Televizijos žiūrėjimas mums jau nebeatneša tiek pasitenkinimo, kiek jo gaudavome anksčiau. Tyrimais nustatyta, kad viena valanda praleista prie televizoriaus ekrano mūsų laimės pojūtį sumažina 5 proc.
Pasakykime kitam gerą žodį
Pasak psichologo, mes nenorime ir į svečius vaikščioti, nenorime sudaryti šeimininkams kažkokių tai problemų, kaip mus vaišins, kaip mus priims... Dažnai mes tą pateisiname sakydami, kad mes paprastai galime susiskambinti, susirašyti. Tačiau nereikia tuo per daug žavėtis. Iš tiesų, niekas negali pakeisti mūsų natūralaus ir normalaus bendravimo, niekas negali pakeisti mūsų šypsenų vienas kitam, akių spindesio ir pan. Niekas negali perduoti tikrosios emocijos – nei telefonai, nei skaipai.Tai gali padaryti tik mūsų betarpiškas kontaktas. Nežiūrint to, kiek mus „pakrauna“ aplinka, mes patys turime siekti gyvo ryšio su žmogumi. Koks bebūtum uždaras žmogus, mums kiekvienam reikia pabūti tarp žmonių. Jeigu mūsų aplinkoje esantis žmogus vertas pagyrimo, tai jam ir pasakykim gerą žodį, jeigu jis mums mielas ir malonus, tai nusišypsokime jam, juo labiau, kad šypsena niekam nieko nekainuoja, bet ji labai daug reiškia.
Mes turėtume grįžti prie savęs, prie savo vidaus, prie savo aplinkos. Kad ir saulėtą dieną pasižiūrėti, kaip atrodo dangus, pakelti akis į debesis, nes ko gero dažnas negalėtų pasakyti, kada paskutinį kartą žiūrėjo į dangų, į medžius. N. Markauskas
Kiekvieno mūsų gyvenime visada kažkas vyksta. Mūsų kasdienybė, gyvenimo tempas, ritmas, nuolatinis socialinis spaudimas, karjera, uždarbis – sukelia gerokai daugiau streso nei prieš keletą dešimčių metų. Labai svarbu stresą malšinti teigiamomis emocijomis.
N. Markausko nuomone, kartkartėmis mes turime sustoti, apsidairyti, apie kažką pagalvoti, pamatyti, kad aplink mus yra ir gerų, malonių dalykų. Galbūt kam nors galite įteikti gėlių, pasakyti švelnesnį žodį. Atlikti tyrimai rodo, kad vyrai šeimoje per dieną turėti aštuonis kartus pasakyti žodį „Myliu“, tačiau daugumai vyrui per visą gyvenimą tas „limitas“ sunkiai įveikiamas. Sakoma, kad vyrai linkę mylėti, o moterys – kad jas mylėtų, bet iš tikrųjų norime, kad mes vieni kitus mylėtume.
Daugiau naujienų iš Kėdainių: www.rinkosaikste.lt
