Anot jos, dieną reikėtų miegoti ne ilgiau nei 26 minutes, kitu atveju savijauta bus prasta: „Gero miego galime gauti ir dieną, bet nakties miegui to neprilyginsi.“
– Kam mums reikalingas miegas?
– Mums atrodo, kad miegant ilsisi smegenys, bet tai netiesa. Ilsisi tik kūnas, o smegenys aktyviai dirba, apdoroja gautą informaciją ir įrašo visus įvykius į atmintį, padeda rytojaus dieną susikaupti, priimti naują informaciją.
Miegas reikalingas tam, kad augtų vaikai, kad nenorėtume labai daug valgyti. Miego metu išsiskiria sotumo hormonas, augimo, skydliaukės hormonai ir daugybė kitų, kurie reguliuoja mūsų gyvenimą, jo pusiausvyrą. Be to, miegas labai reikalingas psichologinei pusiausvyrai – kad pailsėtume, emociškai atsigautume, gerai jaustumėmės, bendrautume su kitais, galėtume ilgai ir laimingai gyventi.
– Paminėjote sotumo jausmą. Jei nepakankamai miegame, kitą dieną valgome daugiau?
– Miego metu išsiskiria sotumo hormonas – leptinas. Jo reikia tam, kad valdytume sotumo jausmą ir nepultume valgyti visko iš eilės. Negaliu sakyti, kad jei vieną naktį pamiegojome mažiau, valgysime labai daug, bet jei tai užsitęsia ilgesnį laiką, kai kas sutrinka. Kodėl sakoma, kad reikia miegoti tam, kad nepriaugtume svorio? Nes blogai miegantys žmonės paprastai turi antsvorio.
– Kartais miegas tarsi nuvertinamas, nes, neva, yra svarbesnių reikalų.
– Kaip sakiau, miego metu ilsisi tik kūnas. Tuo metu negalime šokti, dainuoti, kalbėtis (nors kai kurie kalba ir miegodami). Miegas reikalingas tam, kad atsistatytų visa mūsų sistema – tiek smegenys, tiek vidaus organai. Negalime sakyti, kad jei miegame, veltui švaistome laiką. Mes atgauname jėgas, atkuriame pusiausvyrą – tiek vidinę, tiek išorinę.
– Kalbant apie miego kokybę, ar miegas naktį – geresnis nei dieną?
– Taip jau gamtos sutverta, kad žmogus miega nakties metu, kai tamsu. Juk tamsiuoju metu taip pat išsiskiria kai kurie hormonai, pavyzdžiui, melatoninas – tam, kad poilsis būtų geresnis. Gero miego galime gauti ir dienos metu, bet nakties miegui to neprilyginsi.
– Jei dieną prigulsime ir 10–15 minučių pamiegosime, ar atsikėlę jausimės žvalūs? Gal bus tik blogiau?
– Sakoma, kad trumpalaikiai poguliai dienos metu yra geri, jei trunka iki 26 minučių. Tuomet pailsime ir atsikėlę jaučiamės žvalūs. Bet jei miegame 30 minučių arba valandą, atsikėlę jaučiamės blogai – nėra jėgų, neveikia galva, neklauso kūnas. Tad, norint numigti dieną, reikia numigti trumpai.
– Sakoma, kad kokybiškiausias miegas – iki vidurnakčio. Ar tai tiesa?
– Ko gero, taip. Reikėtų užmigti iki vidurnakčio, nes pirmoje nakties pusėje, kai tamsu, vyrauja vadinamasis lėtasis miegas. Miegas turi specifinę struktūrą. Pirmoje nakties pusėje patiriame daugiau lėto miego, kuris reikalingas atstatyti visoms gyvybinėms funkcijoms – kraujospūdžiui, širdžiai, vidinėms liaukoms, smegenų veiklai, smegenų išskiriamiems hormonams.
Antroje nakties pusėje, maždaug nuo 3 valandos, pradeda vyrauti sapnų fazė. Žmogus daugiau sapnuoja paryčiais. Ši fazė reikalinga tam, kad atsigautume emociškai, grįžtų psichologinė pusiausvyra. Taigi, kūnas atsigauna pirmoje nakties pusėje, tad ir atsigulti reikėtų kuo anksčiau.
– Ar žmonių, einančių miegoti po vidurnakčio, kūnas prisitaiko?
– Niekas neatsakys, kiek reikia miegoti. Vieniems užtenka keturių valandų ir jie jaučiasi gerai, taip miega visą gyvenimą. Kiekvienam, norint atsigauti, reikia savo miego trukmės. Gali būti taip, kad žmogus pakeičia savo laikrodį – gulasi penktą valandą ryto ir keliasi po pietų. Bet tokiu atveju gerai jaučiasi tik jauni žmonės. Vyresniems žmonėms reikia gultis anksti, vakare.
Teigiama, kad reikėtų miegoti aštuonias valandas, ne mažiau ir ne daugiau. Bet tai individualu. Vieni miega po šešias valandas ir visą dieną būna darbingi, o kiti miega po dešimt valandų, bet jiems vis tiek reikia pogulio.
Reikia atkreipti dėmesį ir į miego kokybę. Galbūt žmogus knarkia, keliasi daug kartų per naktį, vaikšto į tualetą, gal jo miegas paviršinis, aplinka negera ir pan., tuomet ir juntamas nuovargis. Jei ryte atsikeliama nepailsėjus, sunku susikaupti, reikia pagalvoti, ar miegas kokybiškas.
80 proc. blogai miegančių žmonių padeda sutvarkytas gyvenimo režimas. Arba miego higienos reikalavimų laikymasis – reikia laiku gultis, laiku keltis, miegoti išvėdintame kambaryje, vakare nežiūrėti televizoriaus, nedirbti kompiuteriu. Galima atlikti tam tikrus ritualus, kurie pagerintų miegą. Tai gali būti lengvas užkandis, sportas, pasivaikščiojimas. Tai padeda pagerinti miegą be tabletės. Yra miego sutrikimų, kai jokiu būdu negalima vartoti migdomųjų vaistų. Ne kiekvienam, kuris blogai miega arba nemiega, reikia tabletės.
– Ar verta kreipti dėmesį į knarkimą?
– Yra tokia miego apnėja, kai žmogus knarkia ir įvyksta kvėpavimo pauzės. Jis knarkia, knarkia ir visai liaujasi kvėpuoti. Tai trunka kelias sekundes. Tuomet pradedama triukšmingai gaudyti orą, net gretimame kambaryje miegantys pabunda nuo to garso. Knarkimas yra kvėpavimo sutrikimas, tai trikdo miego kokybę.
– Dėl kokių miego sutrikimų žmonės dažniausiai kreipiasi?
– Tai knarkimas, nemiga, kai žmogus negali užmigti arba dažnai pabunda, ryte jaučiasi nepailsėjęs. Miego metu pasitaiko įvairių nepageidaujamų įvykių – kai kurie miegodami vaikšto, kalba, keistai elgiasi. Kartais dienos metu pasireiškia padidėjęs mieguistumas, kai žmonės bendraudami, valgydami, stovėdami, sėdėdami kelioms minutėms užmiega, visiškai atsijungia.
– Kada reikia sunerimti ir kreiptis į specialistą?
– Jei simptomai tęsiasi ilgiau nei tris savaites, reikėtų susirūpinti savimi.
– Kokią įtaką mūsų miegui turi maistas?
– Eiti miegoti tuščiu skrandžiu nėra gerai. Lengvas užkandis sukelia ir malonumą, ir paruošia miegui. Bet jei einame miegoti itin pilnu skrandžiu, miegas blogėja. Tuomet visas kūno dėmesys tenka skrandžiui, kad maistas būtų apdorotas. Tokiu atveju, nakties metu nepailsime.
