Žvilgsnis į artimuosius
„Jaunus žmones išties kartais ištinka staigi mirtis. Dažniausiai dėl išeminės širdies ligos, – apgailestauja J.Umbrasienė. – Tai nebėra vyresnių žmonių liga, kaip įprasta buvo manyti anksčiau. Ypač susirūpinti turėtų tie, kurie turi staiga mirusių jauno amžiaus artimųjų. Tokiems vertėtų anksčiau pasitikrinti savo širdies sveikatos būklę ir įvertinti visus rizikos veiksnius bei juos koreguoti.“
Kas perspėja
Pasak gydytojos, lietuviai dažniausiai miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. „Galima sakyti – nuo ūminio miokardo infarkto, – patikslina kardiologė. – Laiku nustatę šios ligos rizikos veiksnius ir ėmę juos tinkamai koreguoti, galėsime užbėgti už akių ir ligai, ir tragiškoms jos pasekmėms.“
Rūkoriui didesnė rizika mirti nuo širdies ligos nei nuo plaučių vėžio.
Jelena Umbrasienė išskiria šiuos rizikos veiksnius: arterinė hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis), cholesterolio apykaitos sutrikimai, antsvoris, fizinė nejudra, rūkymas.
Du skaičius – į atmintį
Arterinė hipertenzija lietuviams nustatoma dažnai, todėl kiekvienas suaugęs žmogus privalo žinoti savo kraujo spaudimą.
„Reguliariai jį matuokitės: namie, jei turite matuoklį, vaistinėse ar lankydamiesi pas šeimos gydytoją. Jei jūsų kraujo spaudimas didesnis nei 140 ir 90, tada reiktų susirūpinti ir tai aptarti su savo šeimos gydytoju. Tai gali būti arterinės hipertenzijos pradžia.
Liga gydoma. Reikia pastoviai vartoti kraujo spaudimą kontroliuojančius vaistus. Tai neleis ligai progresuoti“, – sako kardiologė.
Pančiai cholesteroliui
Gydytoja ragina pro akis nepraleisti ir cholesterolio apykaitos sutrikimų, kurių, deja, turi didžioji dalis vyresnio amžiaus žmonių.
Reikėtų vengti konservuotų, rūkytų produktų, maistui naudoti mažiau druskos. Geriausia būtų sūdyti ne gaminamą maistą, o jau paruoštą.
„Tai padidėjęs blogojo cholesterolio kiekis. Šie apykaitos sutrikimai gydomi. Pacientui skiriami vaistai. Jų bijoti nereikia, nes vaistai šiuolaikiški ir puikiai sutvarko reikiamus rodiklius. Tai padeda apsaugoti žmogų nuo miokardo infarkto bei insulto“, – tikina J. Umbrasienė.
Ei, rūkoriai!
Gydytoja nustebina pasakiusi, kad rūkymas pirmiau nuvarys širdį nei plaučius.
„Rūkymas neabejotinai kenkia plaučiams ir sukelia plaučių vėžį, tačiau jis dar labiau kenkia širdies kraujagyslėms ir ši žala pasireiškia gerokai greičiau nei poveikis plaučiams. Rūkoriui didesnė rizika mirti nuo širdies ligos nei nuo plaučių vėžio, – dėmesį atkreipia pašnekovė ir paaiškina. – Rūkymas sukelia kraujagyslių spazmą – ypač vainikinių širdies arterijų spazmą. Rūkymas destabilizuoja arterijose jau esančias aterosklerozines plokšteles ir sukelia miokardo infarktą.“
Gelbėjimo ratas
Norėdami išvengti širdies ligų turite koreguoti visus gydytojos išvardytus rizikos veiksnius. Rūpinkitės savo kūno svoriu – nepriaukite antsvorio arba jo atsikratykite. Būtinas fizinis aktyvumas.
„Reikėtų rinktis dinaminius pratimus: bėgimą, plaukimą, greitą ėjimą. Fizinio aktyvumo turėtų būti bent 30 min. per dieną. Mankštintis reikėtų taip, kad suprakaituotumėte ir padažnėtų širdies veikla“, – rekomenduoja kardiologė.
Jaunus žmones išties kartais ištinka staigi mirtis. Dažniausiai dėl išeminės širdies ligos. Tai nebėra vyresnių žmonių liga, kaip įprasta buvo manyti anksčiau.
Išsyk per daug neužsimoti medikė perspėja ilgą laiką buvusius nejudrius bei vyresnio amžiaus žmones. „Jei iki tol nesimankštinote, tai iškart griebtis didelių krūvių nederėtų. Geriau krūvį didinti palengva. Vyresnio amžiaus žmonės mankštindamiesi neturėtų nieko daryti „per jėgą“, tačiau fiziškai aktyvūs turėtume būti kasdien“, – akcentuoja gydytoja J. Umbrasienė.
Širdies bičiuliai lėkštėje
Kad širdis būtų stipri ir sklandžiai dirbtų, anot pašnekovės, reikia gauti pakankamai angliavandenių, baltymų bei riebalų.
„Mityba turėtų būti kiek įmanoma labiau subalansuota. Maiste neturėtų stigti skaidulų, mikroelementų. Širdies veiklai ypač svarbūs kalis ir magnis. Tad per dieną turėtume suvartoti penkias porcijas arba kitaip – penkias saujas, įvairių daržovių bei vaisių.
Reikėtų vengti konservuotų, rūkytų produktų, maistui naudoti mažiau druskos. Geriausia būtų sūdyti ne gaminamą maistą, o jau paruoštą. Taip druskos suvartosite tikrai mažiau“, – paskutinius patarimus pateikia gydytoja kardiologė J. Umbrasienė.
Daigiau naujienų iš Kėdainių www.rinkosaikste.lt
