Kaimynai ar kolegos nepastebėjo V.Mičiulienės veido pokyčių – dėl išnaikintos pykčio raukšlės ji negirdėjo jokių atsiliepimų.
„Mano privalumas – tikrai ne grožis“, – įsitikinusi humoro jausmu scenoje išgarsėjusi V.Mičiulienė, gyvenanti Subačiuje, Kupiškio rajone.
Net ir vyrų dėmesio nepadaugėjo. O šie, sutikę humoristę, dažniausiai ne komplimentus žarsto, o paprašo papasakoti kokį nors anekdotą.
Kodėl žinoma moteris vis dėlto ryžosi ne tiktai šiai, bet ir dar vienai grožio procedūrai, jeigu po jų gyvenimas pernelyg nepasikeitė?
Prieš panaikinant pykčio raukšlę V.Mičiulienei pirmiau lazeriu buvo pašalinti išsiplėtę veido kapiliarai, kurie skruostus nudažydavo raudoniu.
Kad jo nebūtų matyti, humoristė būdavo priversta veidą tepti storesniu pudros sluoksniu, o einant į sceną tekdavo tepti daugiau grimo.
Dabar šių priemonių moteriai prireikia gerokai mažiau, nes atlikus procedūrą veido raudonis nebevargina.
Išsiplėtusių kapiliarų šalinimui lazeriu humoristė ryžosi tik prieš mėnesį, nors veidas nuo šalčio, karščio ar akinančio scenos apšvietimo rausdavo jau kelerius metus.
„Man buvo atlikta tai, ko aš norėjau, – odos raudonumas man nepatiko ir netgi trukdė.
Tačiau drastiškų gražinimosi priemonių nesidariau, nes esu jų priešininkė.
Man visai nereikia, kad gatvėje manęs žmonės neatpažintų“, – smagiai nusiteikusi tikino pašnekovė.
Tiktai kai po procedūros Kaune sėdo į automobilį ir vyko į Subačių, stabtelėjusi vienoje degalinėje išvydo sutrikusį kasininkės veidą.
Tačiau humoristė suskubo pasiaiškinti, kad jai – alergija, mat skruostai atrodė dar labiau paraudę, lyg sudirgę. Tačiau grįžus namo oda nurimo.
„Kaimynams aš graži visokia, todėl pokyčių jie nepastebėjo. Po poros dienų jau vedžiau renginį, veidui reikėjo mažiau priemonių ir apšvietimas jo taip stipriai nebedirgino“, – rezultatais džiaugėsi moteris.
Vis dėlto humoristė neslėpė, kad jai svarbu estetika, o raudonuojantis veidas taip neatrodo.
Bėgant metams raudonio plotas vis didėjo, nes dėl staigių orų permainų daugėjo išsiplėtusių kapiliarų.
„Veidas vis dėlto pagrindinė vieta, kurią žmonės labiausiai mato. Tai – problemiškausias mano kūno taškas, kurį norėjau šiek tiek patvarkyti.
Skausmo nebijau, bet tai, ačiū Dievui, buvo neskausminga procedūra – man kapiliarus „prišaudė“ lazeriu“, – pasakojo V.Mičiulienė.
Nors humoristė liko patenkinta po vienos procedūros, dėl raudonio panaikinimo užtikrinimo ją teks pakartoti dar sykį. Tuomet V.Mičiulienė galės raudoniui visam laikui pasakyti „sudie“.
Apsilankiusi grožio klinikoje dėl veido raudonio šalinimo humoristė neatsispyrė pagundai atsikratyti ir pykčio raukšlės.
„Man į kaktą buvo suleista hialurono rūgšties!“ – pakylėtu balsu ištarė V.Mičiulienė.
Nors humoristė prisipažino tikrai nesanti piktas žmogus, po šios injekcijos pykčio raukšlė pranyko.
„Niekam dabar nekyla abejonių, kad esu geras žmogus“, – kvatodama patikino veidą vagojusios mimikos raukšlės atsikračiusi humoristė.
Pykčio raukšlė neatsinaujino, nors Violeta nesistengė pastarąjį mėnesį nekilnoti antakių ar neraukyti kaktos.
Juolab eidama į sceną humoristė negalėtų būti nustačiusi vienodos veido mimikos galvodama apie tai, kad neatsirastų daugiau raukšlių.
Tad botulino toksino injekcijos, po kurios tam tikrą laiką sustingdomi veido raumenys, žinoma moteris yra nutarusi niekada nesileisti.
„Jeigu man kas nors trukdytų susiraukti ar juoktis, būtų didžiulė problema, nes tai kenktų darbui scenoje. Hialurono rūgšties procedūra tam netrukdo.
Manau, ir šios procedūros daugiau nebedarysiu, nes jos poveikio pakaks ilgam. Jeigu vis dėlto ta pykčio raukšlė atsinaujins, man bus nusispjauti į tai, kad atrodau piktai, nes jau būsiu sena“, – tikino humoristė.
V.Mičiulienė prisipažino nejaučianti metų naštos ir tai jai netrukdo eiti į sceną.
Tačiau humoristę sunerimti privertė jos tėvo žodžiai, ištarti per dukters penkiasdešimtąjį gimtadienį.
Senolis prie vaišių stalo atsidusęs pasakė: „Niekada nemaniau, kad sulauksiu tokio amžiaus, kai mano duktė bus tokia sena.“
„Mano jubiliejus tėvui buvo lyg šokas, nes jam sunku buvo patikėti, kaip duktė gali būti penkiasdešimties metų. Bet aš jokio šoko nepatyriau dėl savo amžiaus ir visai nenoriu jaunintis“, – tvirtino Violeta.
Atvirkščiai, humoristė džiaugėsi, kad jos veiklai amžius netrukdo ir netgi yra privalumas.
„Niekada nebuvau gražuolė. Peržvelgusi savo nuotraukas pastebiu, kad dabar atrodau ir jaučiuosi geriau negu tuomet, kai man buvo 25 metai.
Man grožis nereikalingas, svarbiausia, kad būčiau juokinga“, – tikino scenos ir televizijos žiūrovus linksminanti V.Mičiulienė.
Humoristė tik ankstyvoje jaunystėje stengėsi būti tokia kaip visos – rūpintis išvaizda, makiažu, tačiau suprato, kad grožis nėra stiprioji jos asmenybės pusė.
„Jeigu žmonės mane priima tokią, kokia esu, tai ir puiku“, – įsitikino moteris.
Jaunystėje vienas gerbėjas netgi pasišaipė iš Violetos pasakydamas, kad ji turbūt nepamena, kaip kas nors jai trenkė per galvą ir dėl to sutrumpėjo kojos, o po to lenta vožė per nosį ir ši sumažėjo.
Tačiau humoristė jam atrėžė, jog jis nė nenutuokia, kad mokykloje bėgdama trumpas distancijas ji būdavo čempionė.
Kad ir kokioms grožio procedūroms V.Mičiulienė pasiryžtų, ji tikino netapsianti gražuole, kurią painiotų su kitomis scenos ar podiumo žvaigždėmis.
„Bet aš tuo ir džiaugiuosi, nes noriu būti savimi“, – sakė humoristė.
V.Mičiulienė dievagojosi, kad ji niekada nesigultų po plastikos chirurgo skalpeliu, nes daryti dideles katės akis, kaip dabar madinga, jai atrodo kvaila. Ir be to humoristė dabar jaučiasi graži.
Ji nevengia žvilgtelėti į veidrodį ir savęs paklausti, ką galėtų pakeisti.
„Nieko nekeisčiau, nes žiūriu į save ir man darosi juokinga. Už tai dar ir pinigų gaunu“, – sakė kvietimų į renginius ir televizijos laidas neatsiginanti šmaikščioji kupiškėnė.
