Moteris po praėjusių Naujųjų metų, užlipusi ant svarstyklių, išvydo triženklį skaičių, kuris privertė sunerimti.
Bemiegės naktys ir stresas, patirtas dėl vaiko ligos, moters svorio augimą pavertė nekontroliuojamu, tačiau per jaunatį pradėjusi savo pokyčius E.Draugelė netrukus ėmė keistis beregint.
– Kiek tiksliai antsvorio atsikratėte iki šiandien?
– Maksimalus svoris, kurį man buvo parodžiusios svarstyklės, bet neišdrįsau pasakyti garsiai, – 105,4 kg. Bet tai buvo vieną rytą po Naujųjų, taip, 2016 m. sausio 1-ąją. O kitą rytą svarstyklės jau rodė 103,6 kg, tad šį svorį ir vadinu didžiausiu, nes jį įvardijau garsiai ir pasakiau sau, kad, viskas – esu atvira naujovėms ir galimybėms susitvarkyti svorį. Dabar sveriu 68,6 kg. Mano ūgis – 176 cm. Tad 36,8 kg – mano kraityje.
– Kaip nutiko, kad tiek kilogramų „nutūpė“ ant šonų?
– Mūsų sūnus, gimęs prieš 5,5 metų, augo ir vystėsi savo ritmu. Tačiau jam pasireiškė stiprus atopinis dermatitas ir neurodermitas, tad viską, ką patirdavo dieną, išgyvendavo naktį. Jei pabusdavo su klyksmais tik 7 kartus per naktį, aš sakydavau, kad miegojau... Depresavau, kad nesusitvarkau, depresavau, nes trūko poilsio.
Buvau vaikščiojantis vampyras, o tam, kad kompensuočiau energijos trūkumą, – valgiau. Taip pat bandžiau lankyti jogą, užsiiminėjau šiaurietišku ėjimu, lankiau reiki, dariausi limfodrenažinį masažą, bet kartu ir valgiau. Reikėjo juodojo šokolado, bandelių, limonado, kokio nors džiaugsmo. Gamtoje vaikščioti negalėjau, faktiškai teko auginti vaiką tarp keturių sienų. Vyras ir dukros padėjo, kiek galėjo, kiek suprato, kiek prašiau, bet sūnui juk reikalingiausia mama.
– Kada supratote, kad dabar jau viskas – riba, nuo kurios kelio atgal nėra ir metas keisti viską iš esmės?
– Kol svėriau 90–96 kg, dar jaučiausi, kad suvaldau situaciją. Ir erzinau save tyliai: „Na, kada šimtą! Šimtą!“ Ir ką pamačiau naujųjų metų rytą? Ogi tą nelemtą triženklį.
Ir sveikata jau buvo pradėjusi šlubuoti... Skaudėjo sąnarius, nugarą, tino kojos, labai sunkai keldavausi naktį, nes buvo sąstingis, labai greitai pavargdavau.
O paskutinis lašas? Užpakalis vos įlindo į sėdynę lėktuve!
– Nuo ko pradėjote pokyčius? Pavyko iš karto?
– Pradėjau nuo slaptažodžio – „liekna69kg“. Vyrui teko kažkada pasakyti, tai sakė: „O, koks erotiškas skaičius.“ Tai išties susivedžiau jį, kai svėriau 96 kilogramus, ir supratau, kad mano siekiamybė buvo atvirkštinis skaičius, t.y. 69 kilogramai. Su slaptažodžiais žaisti pradėjau paskaičiusi Ilzės Butkutės įrašą apie savęs užprogramavimą, bet man reikėjo daugiau.
Tad kai per vieną jaunatį ji pasiūlė užsidėti siekiamybės foto, užsidėjau tokią, kurioje buvau liekna, su šeima edukacinėje programoje muziejuje, nuotaika buvo pakylėta. Ir pasakiau sau, kad esu atvira naujiems pasiūlymams ir galimybėmis sulieknėti ir tą svorį išsaugoti. Beje, ryt (ketvirtadienį – Aut.past.) prasideda jaunatis.
Apie P.Dukano mitybos idėjas išgirdau prieš porą metų, man jos atrodė absurdiškos, nes buvo rekomenduojama atsisakyti vaisių, daržovių ir maitintis baltymais. Tada nesidomėjau, kas įvardinama kaip baltymai, kažkaip panašu buvo tik į kiaušinius ir į vištos krūtinėlę. O šių metų kovą tokioje šventoje vietoje kaip grožio salonas, ten juk suteka visa informacija, ten geriau nei žinios – visa BNS ar VBS (viena boba sakė) agentūra. Tai, va, ten mano mylimiausia kirpėja Edita ir prasitarė: „Na, pažiūrėk, va, ten yra gerų receptų, pabandyk.“
Tuomet pagalvojau, kad gerai, aš juk atvira naujovėms, paskaitysiu, pasidomėsiu. Taip ir padariau. Rinkau visą informaciją internete, o paskui nusipirkau knygą.
Gydytojo P.Dukano mitybos rekomendacijos man pasirodė logiškos ir pagrįstos, leistini maisto produktai leido būti šeimos dalimi ir gaminti panašiai visiems. Pradėjau ir nepaleidau, pirmas mėnuo buvo vainikuotas -9 kg, o tai įkvėpė. Vyras žavėjosi, uošvis stebėjosi ir vis sakė: „Vaikeli, jei būtume susiderėję, būtum daug pinigų laimėjusi.“
– Keisti viską iš esmės turbūt buvo sunku? Ilgai pratinotės prie naujovių?
– Vienintelė mankšta – ėjimas – sukėlė rūpesčių. Reikėjo įsipareigoti sau kasdien 30 minučių greitai eiti, prie to pratinausi mėnesį, bet kai pripratau, tai tapo dienos dalimi.
O maistas… Žuvį mėgstu visokią ir visaip: rūkytą, keptą, troškintą, ir nuo to dar svoris krinta! Štai liesas natūralus jogurtas tapo atradimu, nes išmokau jį skaninti cinamonu, šaldytomis uogomis. Teko atsisakyti skanios keptos ar rūkytos vištos odelės, ją ir dabar vyras susirenka. Vištieną galima valgyti visą, išskyrus odelę.
Susidraugavau su pasukomis, nes su jomis ir kiaušinienę kepu, kokteilius su uogomis plaku. Vandens visada gėriau daug. Tad tie 2 l per dieną – geras įprotis, susiformavęs jau seniai. Daržoves riboju, bet valgau kasdien. Tiesa, stengiuosi tik neapdorotas arba raugintas. Vaisius taip pat valgydavau gausiai. Visada būdavo bananų, vynuogių. Dabar visa šeima valgome daugiausia tik obuolius.
– Kokius pokyčius pajutote atsikračiusi papildomų kilogramų?
– Per aštuonis mėnesius atsikratyti kilogramai mano savivertei yra kaip gana stiprus šokas, kuris veidrodyje dar ne visada matyti. Bet padrąsina vaikai ir vyras, tėveliai ir uošviai. Pasąmonėje aš dar ne visada save matau ir jaučiu tokią, kokia esu dabar. Bet garderobą jau pasikeičiau, senus drabužius išdalinau, išpardaviau, paaukojau. Po truputį pratinuosi prie 38 dydžio drabužių. Nors dažnai dar pačiumpu 50-ą.
Labai daug komplimentų sulaukiu iš savo šeimos vyrų – sūnaus, tėvelio, uošvio ir savo žmogaus. Moterys pagiria retai, tik dukros ir artimiausios draugės, kitos nužvelgia pavydžiai.
– Sveikatos būklė pasikeitė?
– Dabar turiu tikrai daug energijos, labai gerai miegu, gerai pailsiu. Kojos nebetinsta, bet stuburą teko išsitirti ir lankau procedūras jam tempti, nes antsvoris pridarė žalos.
