1. Nemuškite temperatūros
Britų ir Kanados mokslininkų atlikti tyrimai rodo, jog temperatūrą mažinančių vaistų vartojimas susirgus virusine infekcija turi neigiamų pasekmių – liga trunka ilgiau ilgiau, ja labiau užkrečiami aplinkiniai.
Tyrimo autorių manymu, tai susiję su dviem poveikiais, kuriuos tokie preparatai, kaip ibuprofenas. Visų pirma, kūno temperatūros sumažėjimas pagerina sąlygas virusų dauginimuisi (aukštesnėje kaip 37 laipsnių Celsijaus temperatūroje jų gebėjimas daugintis mažėja). Antra – priešuždegiminis ibuprofeno poveikis slopina organizmo natūralią imuninę reakciją į virusą.
2. Prauskitės šaltu vandeniu
Kai maudžia raumenis – žinoma, malonu pasėdėti šiltoje vonioje, bet pabandykite vietoj to išsimaudyti vėsiame duše. Šaltis, kaip parodė moksliniai tyrimai, efektyviai mažina skausmą ir uždegimą raumenyse, pavyzdžiui, po fizinio krūvio. Airijos Alsterio universiteto mokslininkai nustatė, kad vanduo, kurio temperatūra neviršija 6 laipsnių aukščiau nulio, turi puikų nuskausminantį poveikį.
Be to, šaltis žmogų daro laimingą. Amerikiečių mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad šaltas dušas padeda pakelti kraujyje endorfinų kiekį, o tai reiškia – pagerinti nuotaiką. Mokslininkai rekomenduoja per 5 minutes laipsniškai sumažinti vandens temperatūrą nuo komfortiškos iki vėsios (apie 20 laispnių Celsijaus) ir po gaivinančia srove pastovėti 2-3 minutes.
3. Malšinkite tik stiprų galvos skausmą
Užuot skubėdami gerti nuskausminamuosius, vos pajutę menkiausią galvos skausmo užuominą, verčiau ją ignoruokite, jeigu skausmas ne per daug stiprus. Šitaip jūs sumažinsite priepuolių skaičių.
„Reguliariai vartojant analgetikus, smegenys gali tapti pernelyg jautrios skausmo signalams, ir išsivystyti būsena, žinoma kaip galvos skausmas, susijęs su nuskausminamųjų perdozavimu“, – pasakojo neurologas Manjitas Matharu.
Iki šiol nėra tiksliai žinoma, kodėl tai vyksta, tačiau šis sutrikimas gali išsivystyti, 15 dienų per mėnesį pavartojus ibuprofeną arba 10 dienų per mėnesį – nuskausminamuosius, turinčius kodeino. Todėl, jeigu negalite ištverti netgi nedidelio galvos skausmo, verčiau išbandykite šildantį tepalą – tokį, kuris per vietinį sudirginimą sumažina skausmą.
4. Gyvenkite vėsiau
Nutukimo epidemija išsivysčiusiose šalyse susijusi su centriniu šildymu mūsų namuose – taip mano Londono universitetinio koledžo mokslininkai. „Nors kūno masei didžiausią poveikį daro mityba ir fizinis aktyvumas, greičiausiai ne paskutinį vaidmenį vaidina ir kiti svarbūs aplinkos veiksniai, tokie, kaip būsto temperatūra“, – sakė tyrimui vadovavusi Fiona Johnson.
Temperatūra ir svoris susiję dėl keleto priežasčių. Visų pirma, kaip buvo įrodyta, žema temperatūra padidina organizme energiją deginančių rudųjų riebalų kiekį. Be to, pastovi žema aplinkos temperatūra organizme sukelia rimtus biologinius pokyčius, kurie reikalingi, kad kūno temperatūra išliktų normos ribose. Tai pagreitina medžiagų apykaitą ir neleidžia kauptis riebaliniam audiniui.
Tam visai nebūtina visą laiką būti žemoje temperatūroje. Japonijos Hokaido universiteto mokslininkai nustatė, kad prabūnant viso labo po 2 valandas per dieną 17 laipsnių Celsijaus temperatūroje, per 6 savaites riebalinio audinio kiekis organizme vidutiniškai sumažėja 5,2 proc., o rudųjų riebalų aktyvumas padidėja 58 proc.
5. Miegokite ant kietesnio čiužinio
Ispanų mokslininkai, ištyrę 84 pacientus, besiskundžiančius nugaros skausmais, išsiaiškino, kad minkšti čiužiniai kenkia stuburui. Pacientai, miegantys minkštai, kur kas dažniau vartojo nuskausminamuosius, negu tie, kurie mėgo miegoti kiečiau.
„Minkšti čiužiniai nepalaiko natūralaus stuburo S formos išlinkimo, verčia jį deformuotis ir išsilenkti per vidurį, – aiškino fizioterapeutė S.Margo. – Nenormalus stuburo išsilenkimas miegant gali sukelti skausmus, nes kartu deformuojasi raumenys ir kraujagyslės, užspaudžiamos nervų galūnės“.
Ji rekomenduoja čiužinius, kurie dešimtbalėje kietumo skalėje atitinka 7. Pamiegokite ant tokio čiužinio 6-8 savaites, ir jūsų nugara jums padėkos.