Universitetinėje ligoninėje Ciuriche atlikta studija išsiaiškino, kokį poveikį miego trūkumas daro besivystančioms smegenims. Pastebėta, kad tai daro tiesioginę įtaką užpakalinei smegenų daliai, atsakingai už planuotus judesius, mąstymą bei dėmesį.
Tyrimo autorius Salome Kurthas perspėja, kad nors naktinėjimai staigaus poveikio neturi, laikui bėgant požymiai, kad vaikas patyrė miego trūkumą, ryškėja. Po ilgo pasisėdėjimo naktį, visų amžiaus žmonės turi patirti gilųjį miegą.
Jo metu smegenyse aptinkamos lėtos bangos, kurios padeda atstatyti padarytą žalą. Naudojant prie galvos pritvirtintus elektrodus galima pamatyti, kuriose smegenų zonose šis bangavimas intensyvesnis. Išsiaiškinta, kad būtent užpakalinėje smegenų dalyje matyti didesnis jų aktyvumas pasiekus giliojo miego fazę.
Tyrimo metu darbavosi mokslininkai, kurie aiškinosi, kaip 50 procentų miego trūkumas paveikia 5-12 metų amžiaus vaikus. Pirmiausia buvo patikrinta smegenų veikla normalaus miego metu.
Kitą naktį mokslininkai tyčia uždelsė ir iki vėlyvos nakties užėmė vaikus žaidimais, knygų skaitymu ir panašiai tam, kad sužinotų, kaip veikia smegenys gaudamos vos pusę nakties miego. Būtent šis tyrimas ir atskleidė, kad pritrūkus miego vaikų smegenyse buvo matyti aktyvesnės lėtosios bangos.
Taip pat buvo patikrinta, kokią įtaką miego trūkumas smegenyse daro mielino dangalui, kuris ypač svarbus šio organo vystymuisi. Be to, jis pagerina elektros impulsų perdavimą tarp ląstelių.
Tyrimo rezultatas atskleidė, kad miego trūkumas daro tiesioginę įtaką ir šiam dangalui. Visgi, manoma, jog toks stiprus poveikis būdingiausias tik tam tikram periodui, pavyzdžiui, vystymuisi.
Žinoma, prireiks daugiau tyrimų tam, kad būtų visiškai pagrįstos šios pirmosios hipotezės. Tačiau viena aišku – miego trūkumas vaikams daro daug didesnę neigiamą įtaką nei suaugusiems.
