Daugelį metų buvo manyta, kad žiovavimas yra deguonies trūkumo smegenims ženklas. Dabar manoma, kad tai – nei kiek su kvėpavimu nesusijęs mechanizmas. Pasirodo, tai ne tik nuovargio ar nuobodulio požymis.
Žemiau pateikiamame sąraše aprašyti 4 netikėtos priežastys, sukeliančios žiovavimą.
1. Jums iš tiesų patinka šis žmogus
Visi žinome, kad žiovulys yra „užkrečiamas“ – nusižiovavus vienam tai daryti pradeda ir kitas, šalia sėdėjęs asmuo. Visgi, viskas ne taip paprasta.
Pasirodo, žiovulys labiausiai užkrečiamas tarp artimųjų bei mylimųjų. Vėliau sekia draugų ratas, o paskutinėje vietoje – nepažįstami žmonės. Taipogi atkreiptas dėmesys, kad nusižiovavus vienam nepažįstamajam, kitas tai padarys vėliau nei nusižiovavus šeimos nariui.
2. Jūsų smegenims reikia atsivėsinti
Bandydami atrasti mokslinį paaiškinimą, kodėl žmonės žiovauja, tyrėjai nustatė, kad tai gali būti savotiškas būdas atvėsinti „įkaitusias“ smegenis. Miego trūkumas taip pat paskatina smegenų temperatūros kilimą, todėl nenuostabu, kad šie du dalykai yra susiję – žiovaudami sumažiname smegenų temperatūrą ir tokiu būdu nubaidome miegą.
3. Turite dideles smegenis
Amerikos žurnale Biology letters pasirodžiusi studija tikina, kad buvo atrasta, jog nusižiovavimo dydis yra tiesiogiai proporcingas smegenų dydžiui – kuo didesnės pastarosios, tuo didesnis ir žiovavimas.
Tyrime aprašoma, kad žinduoliai, kurie turėjo sunkesnes ir didesnes smegenis išleisdavo didesnį žiovulį nei tie, kurių galvos smegenys buvo mažesnės. Tai susiję ir su smegenų atvėsinimu.
Kuo didesnės smegenys, tuo jose daugiau ląstelių. Kuo daugiau ląstelių – tuo daugiau deguonies ir vėsaus oro reikia joms atvėsinti.
4. Įspėjimas apie širdies smūgį arba auglį
Visų pirma, reikėtų paminėti, kad tik itin dažnas žiovavimas gali pranešti apie šias gyvybei gresiančias ligas. Jeigu nepastebėjote, kad šį veiksmą atliekate kur kas dažniau, nei anksčiau, reikėtų pamąstyti apie kreipimąsi į medikus.
Širdies smūgis gali sudirginti pilvo ertmę su smegenimis jungiantį Vagus nervą. Be to, asmenys, sergantys epilepsija ar išsėtine skleroze taipogi dažnai skundžiasi itin dažnu žiovavimu. Tai nestebina, kadangi šios ligos (jų tarpe ir nerimo sutrikimas bei migrena) yra susijusios su padidėjusia temperatūra smegenyse.
