Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenimis, daugiausia skambučių trumpuoju tarnybos numeriu sulaukiama dėl pasenusių ir netvarkingų dujų įrenginių, o pirmiausia dėl netvarkingų dujų balionų.
„ESO avarinė dujų tarnyba trumpuoju numeriu 1804 kiekvieną mėnesį sulaukia apie 3000 skambučių per mėnesį šiltuoju metų laiku ir apie 5000 šaltuoju. Tai būna įvairaus pobūdžio skambučiai, todėl prireikus skambinantį asmenį nukreipiame į atsakingą instituciją.
Bet kokiu atveju, prasidėjus šildymo sezonui, padaugėja ir iškvietimų į namus. Tai liūdnai atspindi ir statistika, kad metų pabaigoje padaugėja ir apsinuodijimų dujomis bei smalkėmis. Taip nutinka todėl, kad žmonės nesilaiko saugaus įrenginio naudojimo taisyklių, netvarkingai kūrena kietojo kuro katilus.
Netinkamai eksploatuojant dujų balionus gali įvykti dujų ir oro mišinio sprogimas. Valstybinė energetikos inspekcija (VEI) 2016-aisiais ištyrė 3 nelaimingus atsitikimus buityje. Du asmenys žuvo, o vienas smarkiai susižalojo.
Dažniausiai tokie nelaimingi atsitikimai garsiai nuskamba visoje Lietuvoje ir, nors jų būna nedaug, apie juos yra rašoma žiniasklaidoje, kalbama televizijoje“, – kalbėjo Dalius Svetulevičius, ESO Tinklų eksploatavimo tarnybos direktorius.
Apsinuodijimų gamtinėmis dujomis pasitaiko retai
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro skyriaus vedėjos Laimos Gruzdytės, apsinuodijimas vien gamtinėmis dujomis yra gana retas reiškinys. Tai lemia kelios skirtingos priežastys. Pirmiausia, remiantis Europos Komisijos nurodyta Tarptautine statistine ligų ir sveikatos problemų klasifikacija, nėra atskiro kodo registruoti apsinuodijimams būtent gamtinėmis dujomis.
„Tokie atvejai reti dėl to, kad šios dujos tam tikro specifinio nuodingumo neturi, jos tik užima patalpoje esantį tūrį, išstumdamos iš jos deguonį. Taigi asmuo sunegaluoja dėl pastarojo trūkumo, o ne dėl apsinuodijimo gamtinėmis dujomis.
Vis dėlto tokie nelaimingi atsitikimai nėra neįmanomi, tačiau jie labiau tikėtini industriniuose pastatuose, gamyklose, o ne namuose“, – aiškino specialistė.
Specifinių simptomų nėra
Apsinuodijus gamtinėmis dujomis sunku pastebėti tik tam būdingus, išskirtinius simptomus. Dažniausiai jie būna bendrojo pobūdžio. L.Gruzdytė aiškino, kad įtarus apsinuodijimą pirmiausia derėtų gerai išvėdinti patalpą, kurioje esama, ir prireikus kviesti medicinos pagalbą.
„Jeigu asmuo įtaria, kad yra patalpoje, kurioje galėjo įvykti gamtinių dujų nuotėkis, turėtų kaip įmanoma greičiau pasišalinti iš patalpos arba ją išvėdinti. Pastebėjus, kad kamuoja galvos skausmas, svaigimas, silpnumas ar pykinimas, derėtų įvertinti ir apsinuodijimo galimybę.
Ši būklė gali progresuoti iki sąmonės netekimo, traukulių ar netgi mirties. Vis dėlto taip nutinka itin retai, nes, be anksčiau išvardytų priežasčių, buityje naudojamose gamtinėse dujose yra kvapiklių, suteikiančių specifinį kvapą.
Paprastai jį pajutę asmenys nelaukia, kas bus, o imasi tam tikrų veiksmų, pavyzdžiui, paskambina atitinkamoms institucijoms dėl galimo dujų nuotėkio“, – kalbėjo L.Gruzdytė.
Kalbant apie apsinuodijimą smalkėmis, anglies monoksidas prisijungia prie hemoglobino, susidaręs junginys virsta karboksihemoglobinu, taip audiniai neaprūpinami deguonimi, vyksta hipoksija – deguonies stoka, sutrinka kvėpavimo procesai, atsiranda miokardo pažeidimai, ryškus raumenų silpnumas.
Dažniausiai žmonės daro klaidą ir uždaro krosnies sklendę, tada smalkės po truputį kaupiasi kambaryje, net nuo menkos jų koncentracijos žmogus miegodamas praranda sąmonę ir gali uždusti.
Tiesa, į ligonines patenka ir gana nemažai žmonių iš naujos statybos namų, kur įrengti modernūs šildymo katilai. Dėl smarkiai atšalusio oro žmonės pradeda katilus kūrenti visu galingumu, tuomet būna nepakankama trauka ir oro padavimas. Dėl to atsiranda smalkių patekimo į patalpas grėsmė.
Geriausia pirmoji pagalba – grynas oras
Jeigu asmuo suprato, kad kurį laiką praleido patalpoje, kurioje galimai įvyko dujų nuotėkis ar susikaupė smalkių, jam svarbiausia išeiti į gryną orą arba gerai vėdinamą erdvę.
Jeigu asmuo vis dėlto ėmė jausti nemalonius apsinuodijimo simptomus, pavyzdžiui, galvos skausmą ar pykinimą, derėtų kurį laiką atidžiai stebėti savo būklę. Jai pablogėjus geriausia būtų nedelsti ir kviesti greitąją medicininę pagalbą.
Jei įtariamas apsinuodijimas smalkėmis, būtina pasitikrinti sveikatą ligoninėje. Tai ypač pavojinga dėl to, kad tokio apsinuodijimo padariniai gali atsinaujinti po kelių dienų. Organizmas smarkiai apsinuodija, kai gydyti pradedama per vėlai.
