Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja, gydytoja dermatovenerologė Aldona Kajutytė tikina, kad sunku diagnozuoti ligą, nepamačius paciento. Pasak jos, moters aprašyta situacija gali būti daugybės skirtingų priežasčių sukeltas odos sudirginimas. Žinoma, neatmetė ir sušalimo galimybės.
„Nepamačius paciento bei neatlikus tyrimo sunku pasakyti, ar apibūdintas odos sudirginimas yra alerginė reakcija, žvynelinė ar kita odos liga. Tiksliai diagnozei sužinoti derėtų apsilankyti pas odos ligų specialistą. Vis dėlto, negalima visiškai atmesti ir šalčio įtakos“, – aiškino specialistė.
Problemų galima nesunkiai išvengti
Gydytoja patikino, kad vėstant orams, vis dėlto, pasitaiko įvairių būklių pacientų. Vieni iš jų skundžiasi nežymiomis nuožvarbomis, kiti – rimtais nušalimais ar alergija žemai temperatūrai.
„Paprastai alergijos šalčiui pasireiškia dilgėliniu bėrimu, kuomet ant odos atsiranda rausvi ar raudoni niežtintys plotai, sudaryti iš nedidelių papulių, turinčių balkšvą centrą. Šios pūslytės gali smarkiai erzinti, be to, gali traukti akį.
Pastebėta, kad alergija temperatūros pokyčiams atsiranda nepridengtose, tiesioginį kontaktą su šalčiu turinčiose vietose. Taigi, tam, kad išvengtumėte šių bėrimų, odą reikėtų pridengti drabužiais“, – sakė gydytoja A. Kajutytė.
Odos priežiūra priklauso nuo sezono
Pasak gydytojos dermatovenerologės, atšalus orams daugybė žmonių pernelyg dažnai pamiršta pasirūpinti savo oda. Atslinkus žiemos sezonui derėtų pakeisti ne tik garderobą, bet ir odos priežiūros priemones. Pavyzdžiui, derėtų pamiršti drėkinamuosius kremus ar lūpų balzamus.
„Dažnai girdime, kad drėkinamasis kremas yra ypač naudingas veido odai. Deja, neretai pamirštama paminėti, jog tai – labiausiai vasaros sezonui tinkantis patarimas. Pasitepus odą drėkinamuoju kremu ir išėjus į lauką, jis veikia panašiai kaip vanduo ir ima šalti.
Tai galioja tiek veido, tiek kūno kremams. Taigi, drėkinamąjį reikėtų pakeisti riebesniu, geriau odą apsaugančiu kremu. Tą patį padaryti reikėtų ir su lūpų dažais ar lūpų balzamais.
Derėtų nepamiršti, kad nebūtina sulaukti akivaizdžių, plikai akiai matomų odos pakitimų tam, kad iškiltų infekcijos rizika. Užtenka mikro įtrūkimo, tuomet bakterijos nesunkiai patenka po oda. Taip galima apsikrėsti ir herpeso virusu, kurio vėliau gali būti nelengva atsikratyti.
Nesaugant odos taip pat gali rastis nuožvarbos, išsivystyti ilgalaikiai odos pakitimai. Ji gali pakeisti spalvą, taip pat tapti daug jautresnė tiek temperatūros pokyčiams, tiek dirgikliams. Atšalus oda greičiau pamėlsta, ją gali dilgčioti, skaudėti. Todėl labai svarbu tinkamai ją prižiūrėti tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metų sezonu“, – patarimais dalinosi medikė.
