52-ejų Ilona Zygmantienė visą gyvenimą jautė nepaaiškinamą, kūną kaustančią baimę taisyti dantis. Moteris tikina, kad baimę įveikė tik apsilankiusi pas odontologę Irmą Šorienę. Pasak Ilonos, tai buvo lemtinga akimirka, visiškai pakeitusi jos požiūrį į odontologus.
Puldavo į ašaras
„Niekuomet nesupratau, kas paskatino baimę apsilankyti pas odontologą, tačiau ji mane privertė tapti be galo sumania išsisukinėtoja. Jeigu dantų tikrinimas būdavo atliekamas mokykloje, aš, nors ir eidavau kabineto link, jo nepasiekdavau. Vis sugebėdavau išsisukti ir taisymą atidėti.
Vėliau, net ir prasidėjus įvairiems skausmams, vietoj vizito pas gydytoją rinkdavausi skausmą malšinančius vaistus. Situacijos nepataisė ir nėštumas. Nors odontologo konsultacijos būdavo privalomos, lankydamasi pas nėštumą prižiūrinčią gydytoją meluodavau, jog dantis taisau privačioje klinikoje. Taigi, nemalonumų ir vėl pavyko išvengti.
Deja, savo sumanumu pasidžiaugiau neilgai. Galiausiai teko kreiptis į gydytojus, kurie vienos procedūros metu man pašalino net keturis dantis. Po šio nemalonaus įvykio sau pažadėjau, kad kitą sykį, vos ims gesti dantis, iš karto kreipsiuosi į gydytojus. Be abejo, pažado netesėjau.
Tačiau pakartotinio apsilankymo pas odontologą išvengti nepavyko. Tačiau procedūros atlikti nepavyko, nes mane apėmė panika. Išėjusi iš kabineto susmukau ant suoliuko ir negalėjau nustoti verkusi. Šis raudojimas truko net tris paras. Net vidury nakties pabusdavau apsiašarojusi, man vaidenosi stomatologo kabineto kvapas, garsai.
Taigi, po to apsilankymo ilgai nesilankiau odontologijos kabinete. Jeigu imdavo skaudėti, ant danties uždėdavau sutrintą skausmą malšinančių vaistų tabletę. Deja, toks mano savavaliavimas turėjo ir pasekmių – galiausiai dantis skilo ir supratau, kad vengti gydytojo aš nebegaliu“, – pasakojo Ilona.
Įgauna pasitikėjimo
Taip keliai Iloną atvedė į gydytojos odontologės I.Šorienės kabinetą. Ši vieno sostinės centre veikiančių odontologijos kabinetų įkūrėja tikina atradusi gydymo būdą, leidžiantį pažaboti pacientų baimes.
Pasak jos, svarbiausia yra pacientų nusiskundimų bei baimių išklausymas, paaiškinimas, kas bus daroma, kokios procedūros atliekamos.
„Odontologija – labai subtili medicinos sritis. Procedūrų metu pacientas dažniausiai yra visiškai sąmoningas, tačiau neramus. Šį nerimą jam sukelia skausmo baimė, nežinojimas, kas vyksta jo burnoje.
Dėl šių priežasčių labai svarbu, kad medikas paaiškintų procedūros eigą tiek prieš ją pradėdamas, tiek ją atlikdamas, o pats išliktų ramus ir nesiimtų veiksmų, kol neįsitikino, jog pacientas visiškai atsipalaidavo, susitaikė su mintimi, kad bus pradėtas gydymas.
Atsižvelgdami į tai, kad mūsų pacientai stomatologo kėdėje visiškai atsipalaiduoja ar netgi užsnūsta, sugalvojome terminą „Atpalaiduojanti odontologija“. Jis idealiai atspindi įvairaus amžiaus klientų jausminę būseną procedūrų metu.
Tokia pacientų ramybė parodo visišką pasitikėjimą mediku. Vienos įmonės vadovas juokavo, kad jam miegas kėdėje jau spėjo pabosti, o keturių vaikų mama niekaip negalėjo suprasti, kodėl jie tarpusavyje pešasi negalėdami nuspręsti, kuriam dantis taisysime pirmam.
Tikiu, kad bet kokią baimę įmanoma įveikti pasitelkus abipusį norą, profesionalumą, įsiklausymą ir bendrą tikslo siekimą“, – apibendrino odontologė I.Šorienė.
Yra du keliai
Užsienio mokslininkai yra ištyrę, kad maždaug kas antras asmuo patiria dentofobiją ir ši baimė būna skirtingų lygių.
Baimę gali sukelti įvairūs veiksniai, pradedant faktu, kad procedūros metu pacientas yra sąmoningas, iki garsų, ryškių šviesų bei stiprių kvapų mišinio.
Tiek Ilonos, tiek daugelio kitų dentofobiją išgyvenančių asmenų atveju galima rinktis du kelius: konsultacijas pas psichologą arba rasti stomatologą, kuriuo galėtų visiškai pasitikėti.
Štai Didžiosios Britanijos mokslininkai sukūrė specialią kognityvinę-elgesio terapiją, kuri leidžia vaikams ir suaugusiesiems, kurie paniškai bijo stomatologų ir iki paskutinio momento atideda vizitą pas dantistą, nebijoti gydytojų. Apie tai neseniai pranešė „British Dental Journal“.
Pasirodo, pakanka penkių specifinės elgesio terapijos seansų, kad būtų užtikrinta, jog įsibaiminusiems pacientams nereikėtų raminamųjų vaistų lankantis odontologijos kabinete.
Nustatę, kad žmonės, turintys dentofobiją, vidutiniškai 15 proc. dažniau turėjo dantų ėduonį ir vidutiniškai dukart dažniau patyrė dantenų ir burnos minkštųjų audinių problemų, tyrimo autoriai nutarė sukurti metodiką, kuri padėtų tokiems žmonėms įveikti savo baimes.
Pacientai turi atlikti specialų testą, leidžiantį britų gydytojams nustatyti būtent tai, kas gąsdino eksperimento dalyvius, ir tikslingai susidoroti su šia fobija kognityvinių-elgesio terapijų metu.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma dalyvių bijojo arba gręžimo aparato, arba injekcijų, ir tik maža dalis bijojo pačių gydytojų ar kitų odontologijos atributų. Po keturių penkių sesijų su psichologu maždaug keturi iš penkių eksperimento dalyvių atsikratė būtinybės vartoti raminamuosius vaistus prieš dantų gydymą ir liovėsi bijoti odontologų.
Kita vertus, pasak specialistų, pamažu keičiasi odontologų požiūris į pacientus ir naujoji gydytojų karta vis daugiau dėmesio skiria jų poreikiams – tiek fiziniams, tiek emociniams, todėl dentofobijos kamuojamų pacientų skaičius mažėja. Visas baimes įveikti galima sukūrus stiprų pasitikėjimo ryšį, kokį užmezgė Ilona ir Irma.
