Dažniausiai taip atsitinka, jeigu vaikas mažai juda, nuo mažens įninka žaisti kompiuterinius žaidimus, nepaleidžia iš rankų mobiliojo telefono ar daug laiko praleidžia prie televizoriaus.
Tėvai turi jausti atsakomybę, kad nenusilptų nepilnamečių rega. Jie privalo riboti laiką, kurį vaikas praleidžia prie kompiuterio ar televizoriaus, ir pripratinti jį prie tam tikro režimo.
Akių priežiūros ir gydymo centro „Rega“ gydytoja, medicinos mokslų daktarė, Lietuvos mokslo premijos laureatė Rasa Bagdonienė priminė, kad žaidžiantiems kompiuterinius žaidimus vaikams būtina daryti pertraukas: „Tėvai turėtų atsiminti: kuo ilgesnės pertraukėlės – tuo sveikesnės vaiko akys.“
– Kodėl moksleivių akys vis labiau silpsta?
– Akys nesensta greičiau nei kiti organai. Jos keičiasi visą gyvenimą – iki paskutinės dienos.
Ypač jos keičiasi vaikystėje ir paauglystėje, nes auga kaip ir visas žmogaus organizmas.
Dažniausiai moksleiviams nustatomas sveikatos sutrikimas – prastas regėjimas. Todėl bent kartą per metus turi būti profilaktiškai tikrinamas vaikų regėjimas, ypač pradinėse klasėse.
Lietuvoje daug lieknų ir aukštų merginų ir vaikinų. Tai rodo, kad naujos kartos žmonės vis labiau stiebiasi aukštyn, ilgėja jų kaulai, galūnės. Taip pat ilgėja ir akies obuolys.
Maži vaikai dažniausiai būna toliaregiai, jiems reikia nešioti akinius su pliuso ženklu. Kol vaikas pradeda lankyti mokyklą, toliaregystė sumažėja, tačiau daugeliui jų trečioje ar ketvirtoje klasėje išsivysto trumparegystė.
Trumparegystei būdinga tai, kad akys sugeba laužti šviesos spindulius taip, kad žmogus blogai mato tolimus daiktus, nes jų vaizdas susidaro prieš tinklainę. Tokie vaikai taip pat turi nešioti akinius, kurių dioptrijos būna su minuso ženklu.
– Ką daryti, jei vaikas dažnai būna prisimerkęs?
– Trumparegiai vaikai prastai mato į tolį. Tai išduoda vaiko elgesys – jis eina arčiau televizoriaus, nepastebi, kas yra kitoje gatvės pusėje.
Jei vaikas dažnai žiūri prisimerkęs, tai požymis, kad regėjimas nėra geras.
Toliaregių bėda ta, kad jiems visada būna neryšku – tiek žiūrint į tolį, tiek iš arti. Toks yra esminis skirtumas, tačiau akiniai būtini tiek trumparegiams, tiek toliaregiams.
– Kaip dažnai vaikams būtina keisti akinius?
– Mes turime sudaryti akims tokias sąlygas, kad būtų patogu žiūrėti. Tai padeda išvengti akių nuovargio.
Vaikas patiria žalą, jei nenešiojai gydytojo išrašytų akinių.
Galime įsivaizduoti, kas atsitiktų, jei vaikui nepirktume naujų batų ir jam reikėtų avėti vienu dydžiu mažesnę avalynę.
Pernelyg maži batai pradeda spausti pėdas, netinkami akiniai taip pat žaloja akis. Sulaukę 9–13 metų moksleiviai vis dažniau užsideda akinius. Dažnai akių ligų gydytojas kasmet turi išrašyti vis stipresnių akinių receptą.
Kai kurie tėvai mano, kad taip dažnai nebūtina keisti vaikui akinių, nes jie nėra pigūs. Bet toks požiūris klaidingas. Įvairiose šalyse atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad su amžiumi vaikų trumparegystė tik didėja.
Tokia tendencija labiau būdinga išsivysčiusioms nei ekonomiškai skurdžioms šalims.
– Net jei vaikas turi gerus akinius, ką jis turi daryti, kad mažiau vargtų akys?
– Akims didžiausias darbas – žiūrėti iš arti, todėl būtinos pertraukos. Jei 15–20 minučių moksleivis žiūri iš arti, jis turi nukreipti savo žvilgsnį į tolį ir kaitalioti žiūrėjimą iš arti ir iš toli.
Akių mankšta turi trukti 15–20 sekundžių, nesvarbu, ar vaikas trumparegis, ar toliaregis.
Suaugusiesiems tokios pauzės taip pat vertingos. Per tokią trumpą pertrauką mes nieko neprarasime, bet jei atsipalaiduosime, pasižiūrėsime į tolį, pamirksėsime, akys pailsės.
Nepatariama skaityti gulint, važiuojant autobusu, prietemoje. Moksleivis turi skaityti, piešti, rašyti tik gerai apšviestoje vietoje, sėdėdamas prie stalo. Jis neturi kūprintis, nes tai taip pat sudaro prielaidas trumparegystei vystytis.
Vis daugiau sutinku moksleivių, ypač vyresnių klasių, kurie didžiuojasi tuo, kad gali be pertraukos dirbti kompiuteriu po 6 ir daugiau valandų neatitraukdami akių nuo monitoriaus.
Nėra kuo girtis, nes kertame šaką, ant kurios sėdime. Tokiu atveju visada paklausiu, kiek jis galėtų kasti griovį be pertraukos. Ar jam nereikėtų pailsėti?
Akims būtinas poilsis, juk pirmykščiai žmonės sugebėjo išlikti tik dėl to, kad eidami medžioti galėdavo iš toli pamatyti mamutą.
Dabar žmonėms nebereikia gintis nuo bado, maisto produktų jie gali įsigyti prekybos centruose, todėl regėjimas nebėra akcentuojamas.
Mane piktina, kai norėdama nuraminti verkiantį mažylį motina paduoda jam mobilųjį telefoną. Mažyliui taip pat nepatartina žaisti šalia įjungto televizoriaus. Tai irgi kenkia akims.
Vyresniems vaikams patariama televizijos laidas be pertraukos žiūrėti ne ilgiau kaip pusantros valandos, o ekranas turi būti nutolęs bent kelis metrus.
Žaidžiant kompiuterinius žaidimus akys vargsta dvigubai. Dirbant juo kas pusvalandį reikia daryti 10–15 minučių pertraukėles. Be to, reikia neužmiršti mirksėti. Mirksint akys natūraliai drėkinamos.
– Ar galima išgydyti trumparegystę?
– Trumparegystė, kaip ir toliaregystė, nėra liga. Kodėl niekas nesako, kad ilgiausias kojas pasaulyje turinti manekenė yra ligonė?
Tokia moteris yra sveika, ji nėra ligonė, tik užaugo aukšta.
Trumparegių akių sandara yra normali, bet akių obuoliai susiformuoja didesni.
Tokių pakitimų medikai dar nemoka sustabdyti. Žmonės turi prisitaikyti prie jų ir nešioti tinkamus akinius.
– Kaip dažnai reikia tikrinti vaikų regėjimą?
– Bent kartą per metus. Dažnai mergaitės nenori nešioti akinių, nors jų akys silpsta greičiau nei berniukų, kurie mėgsta žaisti futbolą, lakstyti kieme ir mažiau sėdėti prie knygų.
Kartais norėdami paskatinti vaiką nešioti akinius gydytojai išrašo akinių receptą ir jo motinai, bet skiria paprastus stiklus be dioptrijų. Tėvų pavyzdys užkrečia vaikus.
