Senolės susikūprinimą lėmė stuburo išvarža, skoliozė bei osteoporozė. Galiausiai skausmai tapo tokie stiprūs, kad moteris ėmė naudotis neįgaliojo vežimėliu, o ten, kur nebūdavo specialaus lifto, laiptais ją tekdavo nešti.
Anna pagalbos kreipėsi į medikus, akupunktūros specialistus, chiropraktikus ir kitus gydytojus. Deja, nė vienas negalėjo padėti moteriai.
Vis dėlto, vieną lemtingą 2014-ųjų lapkričio rytą Annos anūkė supažindino ją su Rachel Jesien. Ji – sertifikuota jogos instruktorė, žinoma dėl specialių nugaros lankstumą lavinančių pratimų.
Moterys ėmė kartu treniruotis. Nors pradžia buvo sudėtinga, senolė ėmė sparčiai tobulėti.
„Iš pradžių Annai buvo tikrai labai sunku, nes kiekvienas judesys jai kėlė stiprų skausmą. Dėl to per pirmąsias treniruotes naudojomės specialiais raiščiais, kurie prilaikė jos svorį.
Tačiau vos po mėnesio treniravimosi jų nebereikėjo – Anna ne tik sugebėjo stovėti, bet ir pradėjo vaikščioti. Ji taip pat ėmė pratimus kartoti kiekvieną dieną“, – savo mokine džiaugėsi tris kartus už ją jaunesnė trenerė.
28-erių Rachel jogos instruktore dirbo vos trejus metus, kai sutiko Anną. Tačiau tai nesutrukdė greitai ir efektyviai siekti norimo rezultato.
„Po dviejų mėnesių Anna žinojo, kokius pratimus ir kada reikia atlikti. Jeigu jai skaudėdavo klubus, ji atsisėsdavo ant kėdės ir, užkėlusi vienos kojos čiurną ant kitos kelio, darydavo tempimo pratimus“, – pasakojo trenerė.
Praėjus vos keturiems mėnesiams senolė ne tik džiaugėsi padidėjusiu mobilumu, bet ir sugebėjo išstovėti ant galvos. Nors jos nugarą vis dar prilaikė siena, o kojų ji neatkėlė nuo žemės, garbaus amžiaus, be to, neseniai pradėjusiai treniruotis moteriai tai – didelis laimėjimas.
Rachel tikina, kad šie laimėjimai yra ilgalaikiai. Tai byloja ir jos asmeninė patirtis: prieš pradėdama užsiimti joga, ji pati net penkerius metus turėjo nešioti skoliozę tiesinančius įtvarus. Deja, tai nesuteikė norimo efekto ir skausmai neatlėgo.
Viskas pasikeitė tuomet, kai 2010-aisiais Rachel paklausė savo masažuotojos patarimo ir ėmėsi jogos. Pasak jos, tai buvo vienintelis iš tikrųjų padėjęs gydymo būdas, nors fizinės terapijos seansus moteris lankė kas savaitę.
Nuo pirmosios senolės treniruotės praėjo dveji metai, tačiau Anna su Rachel vis dar susitinka kiekvieną savaitę. Be to, Annos šeima labai palaiko pasikeitusį gyvenimo būdą.
„Mano mama ne tik sustiprėjo fiziškai, bet ir tarsi atjaunėjo. Ji daug laimingesnė nei buvo, o protas taip pat tapo aštresnis“, – teigė Annos duktė Rosemary Pitruzzella.
Jai pritarė ir pati senolė, kuri, nors kartais vis dar naudojasi specialiais svorį prilaikančiais raiščiais, pati atlieka žemyn žiūrinčio šuns pozą.
„Jaučiuosi nuostabiai! Dabar pati vairuoju, vaikštau ir darau daugybę dalykų, kurių anksčiau negalėjau daryti. Jogą tikrai rekomenduočiau visiems pažįstamiems“, – tikino garbaus amžiaus moteris.
Dėl jogos naudos pritarė ir Maunt Sinajaus ligoninėje dirbantis Houmanas Daneshas. Jo teigimu, dirbant su svoriu galima sustiprinti ne tik raumenis, bet ir kaulus.
„Pratimai tik su savo kūno svoriu, pavyzdžiui, pritūpimai ar įtūpstai, ne tik sustiprina kojų bei sėdmenų raumenis, bet ir gali padidinti kaulų tankį. Įvairios jogos pozos naudoja šiuos arba kitus pratimus, taigi galima teigti, jog turi panašų efektą.
Būtent dėl šios priežasties kineziterapeutai į reabilitacijos programą įtraukia įvairių jogos pratimų. Todėl teigčiau, kad geriau lankytis pas gerai pasiruošusį mediką nei jogos instruktorių.
Vis dėlto svarbiausia, kad kiekvienam pacientui būtų skiriama pakankamai laiko. Kitu atveju rezultatų nebus pasiekiama“, – teigė jis.
Neseniai atliktas pirminis tyrimas atskleidė, kad kiekvieną dieną bent 10 minučių jogai skyrusių asmenų kaulai po dvejų metų tapo tankesni juosmens bei šlaunų srityse. Tai ne tik padėjo išvengti vėlesnių problemų, pavyzdžiui, osteoporozės, bet ir sumažino lūžio tikimybę nukritus ar pan.
