Statistika negailestinga. Kiekvienais metais įvairias traumas patiria keli tūkstančiai vaikų.
Todėl ketvirtadienį Vilniaus Vingio parke buvo surengta Lietuvos gyvybės draudimo įmonių inicijuota akcija „Saugi vasara“. Renginio metu kalbėję ekspertai bei policijos pareigūnai atskleidė, kiek ir kokių traumų patiria Lietuvos vaikai ir dėl kokių priežasčių mes pirmaujame ES pagal vaikų mirtis nuo nelaimingų atsitikimų.
Vyko išskirtiniai interaktyvūs nacionalinės savanoriškos tarnybos „Voluntarius LT“ ir paramedikų pasirodymai. Savanoriai, pasitelkę manekenus, reikiamą įrangą bei įtraukdami žiūrovus, gyvai demonstravo, kaip elgtis ištikus nelaimei: kaip atlikti dirbtinį kvėpavimą ir padėti skendusiajam, ką daryti susilaužius ranką ar išsinarinus koją, kaip elgtis apsiplikius verdančiu vandeniu ir panašiai.
Vyko ir didžiulė vaikų piešinių paroda po atviru dangumi. Ekspozicija ne tik papuošė Vingio parko aplinką, bet ir pagerino Lietuvos rekordą – tapo didžiausia Lietuvoje eksponuota vaikų piešinių paroda.
Vaikai turėjo galimybę susipažinti su policijos bičiuliu šuniuku Amsiumi.
Traumos išlieka tos pačios
Draudėjų asociacijos duomenimis, praėjusiais metais traumas patyrė per 80 tūkst. vaikų. Šis skaičius nerimą kelia dar ir dėl to, kad pagrindiniai susižalojimai išliko tokie pat. Tai parodo, kad vykdoma prevencija yra neveiksminga.
„Pagrindinės traumos išliko kone tos pačios, kaip ir kiekvienais metais. Tai įvairiomis aplinkybėmis patirtos galvos traumos, smegenų sukrėtimas, kaulų lūžiai, nubrozdinimai. Daug buvo ir krintant patirtų susižalojimų, kai vaikas krito iš didesnio nei jis pats aukščio.
Tai, kad daugelio traumų buvo galima išvengti, tik parodo, jog derėtų susiimti ir stiprinti susižalojimų prevenciją. Žinoma, svarbiausia suvokti, kad ji prasideda namuose. Todėl tėvams įsitraukti yra būtina“, – tvirtino Nacionalinės savanoriškos gelbėjimo tarnybos direktorius doc. dr. Rimantas Mikalauskas.
Vien Higienos instituto informacijos centro duomenimis, praėjusiais metais dėl išorinių priežasčių mirė net 108 vaikai. 14 iš jų 0–4 metų amžiaus grupėje, 5–9 metų – 9, 10–14 metų – 16 vaikų, o 15–19 metų grupėje pasitaikė net 69 mirtys.
2013-aisiais vaikai iš viso patyrė net pusdevinto tūkstančio stacionaruose gydytų traumų. Iš jų, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenimis, kūno sužalojimai sudarė 70,1 proc., apsinuodijimai – 14,1 proc., nudegimai ir nuplikinimai – 8,5 proc., patekusių pro natūralias angas svetimkūnių poveikis – 2,0 proc., kitokios traumos – 5,4 proc.
Eurostato duomenimis, Jungtinėje Karalystėje dėl buitinių traumų įvyksta 19 proc. vaikų mirčių , Švedijoje – 23 proc., Estijoje – 44 proc., o Lietuvoje – stulbinantys 45 proc. Pavojai tyko net kieme
Draudimo įmonių duomenimis, nelaimingų atsitikimų tendencijos rodo, kad darželinukai dvigubai dažniau traumas patiria atšilus orams, žaisdami lauke.
Moksleivių traumos per metus pasiskirsto tolygiai, tačiau šiemet jų patirtų nelaimingų atsitikimų skaičius šoktelėjo balandžio–birželio mėnesiais – kartu su nauju riedlenčių ir riedučių sezonu.
Dažniausiai Lietuvos vaikai patiria raiščių, sausgyslių traumas, susilaužo pirštus, rankas, kojas, susižeidžia raumenis, išsimuša, nusiskelia ar išsiklibina dantis, patiria smegenų sutrenkimus.
Specialistai taip pat pastebi, kad Lietuvos vaikų mėgstamas šokinėjimas ant batuto yra kur kas pavojingesnis, nei gali atrodyti.
Šokinėdami vaikai patiria ne tik sumušimų, patempimų, išnirimų, bet ir kaulų lūžių. Net apsauginį tinklą turintys batutai negali būti tėvų atsipalaidavimo priežastis, nes pasitaiko atvejų, kai siausdami vaikai atsitrenkia į metalines batuto konstrukcijas ir susižaloja.
Pavojus kyla ir dėl nesaugių vaikų žaidimų aikštelių. Nors teisės aktai numato, kad vaikų žaidimo aikštelės turi būti saugios, Lietuvoje dar yra likę neatnaujintų sovietinių vaikų žaidimo aikštelių, kai kurios net ir įrengtos naujos ne visada atitinka saugumo reikalavimus ir tai yra papildomas grėsmės šaltinis.
Kaip išvengti traumų?
R.Mikalauskas teigė, kad, norint vaikus apsaugoti nuo traumų, tereikia trijų dalykų: saugios aplinkos, tėvų noro mokyti vaikus bei tėvų kontrolės.
„Tiek ugdymo specialistai, tiek tėvai, norėdami išvengti vaikų susižalojimo, su jais turėtų kalbėtis apie sveiką, saugų judėjimą, jiems sukurti saugią aplinką namie bei mokymo įstaigose, kieme.
Privaloma išmokyti vaikus naudotis apsaugos priemonėmis, tokiomis, kaip – šalmai ir kelių, alkūnių, pečių apsaugos bei liemenės.
Gyvename amžiuje, kuriame užtikrinti saugią aplinką yra visai nesudėtinga. Parduotuvėse pilna įvairių durų ir langų fiksatorių, nesunku rasti specialius vartelius, kuriais užtveriami laiptai ar dangtelius kištukiniams lizdams. Tereikia tėvų atidumo ir noro įsitraukti“, – tikino jis.
Taip pat labai svarbu, kad patiriamas fizinis krūvis atitiktų vaiko galimybes, o juos prižiūrintis treneris būtų atsakingas ir patyręs asmuo.
Derėtų užtikrinti, kad aikštelės, kuriose žaidžia vaikai, būtų saugios, o įsigytas inventorius naudojamas saugiai ir pagal paskirtį.
Vis dėlto svarbiausia nepamiršti, kad vaikams būtina nuolatinė priežiūra.
Jei vaikas patyrė traumą
Vaikui patyrus traumą, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į jo savijautą ir elgseną.
Jei jis tik paverkia, tačiau netrukus žaidžia toliau, nekreipdamas dėmesio į patirtą traumą, nešlubuoja, nesaugo sumuštos vietos, jo elgsena nesikeičia, jis netampa vangus, ko gero, trauma nėra rimta ir nieko bloga neatsitiko.
Tačiau jei vaiko elgesys pakinta, jis verkia, saugo traumuotą vietą, būtina pasikonsultuoti su mediku.
Vaikai gana dažnai susižaloja ir galvą. Patyrus galvos traumą, gali sutrikti sąmonė, galvoje atsirasti kraujosruvų. Tuomet prasideda pykinimas, vaikas tampa vangus.
Sužalojus galūnes, būna vienos ar kitos galūnės nejudrumas, deformacijos, vaikas negali atlikti įprastinių judesių, jam skauda.
Jei vaikas nukrito iš didelio aukščio, galėjo susižaloti stuburą, o tai itin pavojinga. Tuomet sunku įkvėpti, jaučiamas skausmas nugaros srityje.
Krintant ant pilvo, galima susižaloti vidaus organus. Tuomet kamuoja pilvo skausmas, blyškumas, vaikas negali judėti.
Patyrus rimtą traumą, svarbiausia – nejudinti vaiko. Jį reikia šiltai apkloti, neduoti gerti, jei prireiks vaiką skubiai operuoti, sekti vaiko kvėpavimą, jam sutrikus, nedelsiant atlikti dirbtinį kvėpavimą. Kreiptis į medikus ir laukti kol vaikui suteiks kvalifikuotą ir tinkamą pagalbą.
Ką daryti nusiplikius vandeniu?
Nedelsiant būtina atvėsinti nudegusią vietą šaltu vandeniu, tik po to kviesti gydytoją. Tai ne tik numalšins skausmą, bet ir užkirs kelią pažeidimui plisti gilyn į audinius.
Jei nudegimas stiprus, nudegusią vietą vėsinti būtina ilgai – iki pusės valandos arba tol, kol nebeskaudės.
Tuomet švariai aptvarstyti žaizdą: iš pradžių žaizdos būna švarios, todėl jas reikia saugoti nuo užteršimo.
Didelius nudegusios odos plotus reikia laisvai pridengti švaria paklode ar rankšluosčiu.
Jokiu būdu negalima plėšti pridegusių prie odos rūbų, išskyrus smilkstančius.
Be abejonės, nedelsiant būtina kviesti gydytoją ar gabenti nukentėjusįjį į ligoninę.
