Kasmet būtina prisiskinti ir prisidžiovinti raktažolių žiedų, nes tai – vaistai nuo kosulio, ypač padeda atsikosėti. Liaunuose šių augalų lapuose taip pat gausu vitaminų, tad jų galima dėti į salotas.
„Mane senelė mokė, kad raktažolės – tai šventojo Petro raktukai. Nuo vaikystės kitokio pavadinimo ir nežinojau, kol nepradėjau skaityti knygų apie vaistinguosius augalus“, – pasakojo R.Balsevičiūtė.
Prie Stakliškių, kur ji užaugo, kaimo žmonės raudonėlius vadino „merceduška“. Raudonėliais galima paskaninti sriubą, mėsos troškinį, makaronų patiekalą.
Šie augalai – taip pat geri pagalbininkai peršalus, nes žudo virusus.
Pokariu paprastaisiais raudonėliais žmonės gelbėdavosi nuo blusų, platinusių sunkią žarnyno ligą. Užsikrėtę vaikai smarkiai karščiuodavo, o vaistų nuo temperatūros nebūdavo, todėl motinos juos girdydavo raudonėlių arbata.
Vaistinės dirvuolės, išauginusios ilgą stiebą, sukrauna geltonus žiedus. Tai – pirmoji priemonė nuo kepenų negalavimų.
„Jei tik silpniau pasijusdavo, mano senelė gerdavo dirvuolių arbatą. Tik vėliau sužinojau, kad šis augalas stiprina imuninę sistemą. Todėl kelias džiovintų dirvuolių šakeles visada įdedu į arbatą“, – pasakojo R.Balsevičiūtė.
Pamačiusi baltai žydinčius builius, kurie mėgsta saulėkaitą ir gali išaugti kaip dideli krūmai, moteris priminė, kad šiuos augalus galima naudoti kaip prieskonius, tačiau tik tokius lapelius, kurie dar neišsiskleidė.
Ožiažolės ypač tinka dainininkams – antžeminė jų dalis vartojama nuo užkimimo, balso stygų pertempimo. Kartą R.Balsevičiūtė sutiko jauną moterį, kuri kalbėdama švokštė. Paaiškėjo, kad ant gerklų jai buvo susidaręs mazgelis.
Patarusi pasirinkti ožiažolių, kad pasitaisytų balso stygos, vėliau Rita apsidžiaugė, kai kalbėdama su sergančia moterimi telefonu sunkiai atpažino jos skambų balsą.
Neretai žolininkės patarimo prašo įvairių odos ligų kamuojami žmonės. Norintiems atsikratyti bėrimų moteris siūlo prisiskinti buožainių.
Rausvai žydinčio augalo žiedas būna panašus į buožę, patrynus šių augalų sultimis pažeistą kūno vietą ilgainiui išnyksta bėrimas, greičiau užsitraukia nudegusi oda.
Nuo seno kaimo žmonės tikėjo, kad snapučiai, arba gandražolės, padeda nuo nevaisingumo – tada gandrai greičiau atneša vaikelį.
Ištekėjusios moterys stengdavosi užsiauginti savo darželyje kiečių ar diemedžių. Pelynų šeimai priklausantys kiečiai gali papuošti gėlių lysvę. Nuo pelynų, kurie stabdo viduriavimą, kiečiai išvaizda mažai skiriasi.
Tačiau nuo seno buvo tikima stebuklinga kiečių galia. Manoma, kad kiečiai, kaip ir diemedžiai, padeda apsisaugoti nuo užkeikimų ir mažų vaikų nužiūrėjimų. Diemedžių arbata gelbėja ir nuo epilepsijos priepuolių, nes veikia nervų sistemą.
Raminamąjį poveikį turi ir valerijonai, taip pat tinka ir jonažolės, tik jos kelia kraujospūdį.
Geltonai žydinčios sidabražolės taip pat padeda atsipalaiduoti nuo streso ir išsivaduoti nuo opų. Moteris yra daug kam padėjusi su šiomis žolėmis pasveikti nuo skrandžio ir žarnyno ligų.
„Mano senelė pokariu ne vienam smarkiai viduriuojančiam vaikui išgelbėjo gyvybę. Kai mano dėdė Antanas, būdamas vaikas, smarkiai nusilpo ir neteko apetito, o nuo viduriavimo buvo net pamėlęs, jį nuo mirties išgelbėjo tik sidabražolių arbata“, – prisimena pašnekovė.
Vaikštant po pievą reikėtų pasiskinti ir varpučių. Sodininkams šie daugiamečiai augalai – vienos bjauriausių piktžolių, bet tai – geras vaistas.
Katės ir šunys mėgsta paskanauti varpučių, nes išsivalo organizmą. Varpučiai turi medžiagų, šalinančių iš organizmo susikaupusį vandenį. Varpučių šaknų arbata padeda atsikratyti akmenligės.
Tiems žmonėms, kurie nepažįsta varpučių, R.Balsevičiūtė patarė sutrinti žalius lapus ir pauostyti. Varpučių kvapas panašus į kviečių želmenis.
Taip ją mokė senelė, nes atskirti vaistinguosius augalus nuo nuodingųjų kaimo žmonėms buvo gyvybiškai svarbu.
Dažnai augalo pavadinimas nusako ne tik jo išvaizdą, bet ir paskirtį. Jei kam skauda sąnarius ar atsitūpus girgžda keliai, R.Balsevičiūtė primena dar vieną liaudies medicinos būdą.
Kvapieji gurgždžiai panašūs į garšvas. Iš gurgždžių šaknų gaminamas spiritinis užpilas, kuriuo galima tepti skaudamus sąnarius.
Nereikėtų pro šalį praeiti ir pamačius kraujažoles, kurios stabdo kraujavimą. Net piemenys žinojo, kad susižeidus reikia ant žaizdos uždėti sutrintų kraujažolių lapų ir šiek tiek palaikyti, nes šis augalas turi krešėjimą sukeliančių medžiagų. Kraujažolių arbata padeda ir moterims, kurias per mėnesines kamuoja kraujoplūdis.
