Dvi taisyklės
Recepto, kaip laimingai pasenti esant geros sveikatos, dizainerė Iris Apfel (94 m.) nežino. Bet su savo vyru ji visada laikėsi dviejų taisyklių: išsimiegoti ir gerai papusryčiauti.
Bet gerai išsimiegoti I.Apfel ne visada pavyksta. Ypač nuo praėjusių metų, kai likus vos trims dienoms iki savo 101-ojo gimtadienio mirė jos sutuoktinis.
Vis dėlto niujorkietė išdavė savo ilgaamžiškumo paslaptį: niekada nieko neplanuoti, visada likti smalsiai ir atvirai naujovėms.
I.Apfel gyvenimas be galo įdomus: ji devynioms JAV prezidentų sutuoktinėms padėjo įsikurti Baltuosiuose rūmuose, nuolat pašėlusiuose vakarėliuose mėgavosi gyvenimu savo mėgstamame Niujorke.
Amerikiečių žurnalistikos atstovas Trumanas Capote pavadino I.Apfel svetingiausia pasaulyje namų šeimininke.
Tiesą sakant, ji kartą norėjo išeiti į pensiją ir pailsėti, bet jai greitai tapo nuobodu.
I.Apfel atidavė savo sukneles Metropoliteno muziejuje surengtai parodai, tapo daugelį kartų apdovanoto dokumentinio filmo „Iris“ heroje, o visiškai neseniai savo papuošalų kolekciją papildė skaitmenine linija – kūno rengybos treniruotėms skirtomis apyrankėmis, kurios puikiai dera ir prie vakarinės suknelės.
„Džiaugiuosi, kad nebesu jauna“, – pripažino nuostabiai šviesaus proto niujorkietė, kuri save šmaikščiai apibūdina senėjimo proceso žvaigždute.
Ko galima mokytis iš I.Apfel?
Svarbu ne amžius, o laikysena. Šiais laikais, kai žmonės sulauks vis brandesnio amžiaus, privalu susimąstyti, kaip vertinsime senatvę, kaip ja pasirūpinsime iš anksto, ką galima padaryti, kad žmonės gyventų džiaugsmingai ir be skausmų.
Ilgaamžiškumas paveldimas
30 procentų žmogaus ilgaamžiškumo yra paveldima. Tai – naujausia ekspertų išvada.
Hamburgo (Vokietija) gydytoja Kira Kubenz iš savo pacientų genų testų nustatė jų rizikos veiksnius.
„Rezultatas parodo, į ką asmuo turėtų atkreipti dėmesį“, – sakė medikė.
K.Kubenz, pavyzdžiui, nustato, ar kasdien išgerta vyno taurė jos pacientui kenkia, ar dėl to kenčia kepenys ir galvos smegenys.
Vienam savo pacientų, verslo konsultantui, po genų testo įvertinimo Hamburgo medikė įteikė ir taisykles, kurių jam privalu laikytis.
43 metų vyriškis turi skubiai mesti rūkyti, nes turi polinkį į trombozę. K.Kubenz patarė verslo konsultantui vengti ir ilgo sėdėjimo ankštose, kūną varžančiose vietose, tokiose kaip lėktuvai.
Dėl išskirtinio jautrumo kvapams jis turįs laikytis atokiai nuo lako ir dažų tirpiklių. Verslo konsultantas nepakenčia pieno – ir ši aplinkybė nė kiek nestebina, nes jis turi laktozės netoleravimo geną.
Retai remiantis vien testo rezultatais galima lengva ranka dalyti patarimus, nes paveldėjimo veiksniai labai susiję.
Su širdies infarkto rizika susiję mažiausiai 60 genų. Taip aiškino Miunchene įsikūrusio Vokietijos širdies centro Suaugusiųjų kardiologijos klinikos direktorius Heribertas Schunkertas. Bet jis neragino atsisakyti K.Kubenz atliekamų testų, nes bet kokiu atveju juos laiko stimulu laikytis sveikos gyvensenos.
„Sveikam gyvenimo būdui žmogui reikia motyvacijos“, – įsitikinęs H.Schunkertas.
Žinoma, Hamburgo medikės atliekami testai – išskirtinė medicininės profilaktikos rūšis.
Už tokios rūšies tyrimus Vokietijos ligonių kasos nesumoka, o jie nėra pigūs. K.Kubenz parengta analizė kainuoja iki 2500 eurų.
Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos riziką galima nustatyti ir pigiau – patikrinus ligonio giminaičių ligos istorijas ar išmatavus jo kraujospūdį.
Stipriau nei genai žmogaus gyvenimo trukmę lemia vadinamieji aplinkos veiksniai. Šiuo atveju aplinką reiškia tai, kas mus supa ir ką priimame į savo kūną.
Senatvės nuodai
JAV mokslininkų trijulė specializuotame žurnale „Cell“ išspausdino straipsnį „Mokymas apie senatvės nuodus“.
Pasinaudoję daugeliu kitų studijų autoriai išvardijo didžiausius senatvės greitintuvus: tai nuodingi chemikalai, kurių turi ne tik cigarečių dūmai, bet ir išmetamosios dujos, ląstelėms kenkiantys saulės spinduliai.
Be to, nereikia sumenkinti ir didelės ar nuolatinės dvasinės įtampos.
Tie, kurie vengia šių rizikos veiksnių, priešinasi greitesniam vidinių ir išorinių raukšlių susidarymui.
Savo bestseleryje pikantišku pavadinimu „Kaip nemirti“ („How Not to Die“) JAV gydytojas Michaelas Gregeris pateikė keturias gaires, kaip išvengti pirmalaikio senėjimo: nerūkyti, nenutukti, mažiausiai pusę valandos per dieną aktyviai judėti ir valgant laikytis poros taisyklių – daug daržovių ir geriau rinktis rupių ruginių miltų gaminius.
To pakanka, rašė M.Gregeris, kad trimis ketvirtadaliais sumažėtų gyvenimo trukmę trumpinančių tokių civilizacijos ligų kaip diabetas ir kraujagyslių susiaurėjimas.
Vokiečių gyvenimo trukmė ilgėja
Akivaizdu, kad vis daugiau žmonių paiso tokių patarimų ir kasdieniame gyvenime užsiima daug kuo, kas stiprina sveikatą.
Gyvenimo trukmė ilgėja tokiose išsivysčiusiose šalyse kaip Vokietija. Taip mano Rostoko (Vokietija) demografinių tyrimų Maxo Plancko instituto tyrėjas Jamesas Vaupelis.
Dabar Vokietijoje gimusi mergaitė gali tikėtis sulaukti 83 metų, vaikinas – 78-erių.
Ekspertų nuomone, ir rūkalių skaičiaus mažėjimas suteikia vilties pailginti gyvenimo trukmę.
Gali būti, kad pastaruoju metu Vokietiją užliejusi sveikatą stiprinančių priemonių ir kūno rengybos treniruočių banga atsispindi statistikoje.
Kai kurie, net jei ir nedaugelis, dabartinių mokinių galėtų pasiekti 120 metų.
Iki šiol oficialiai ilgiausiai gyvenusiu žmogumi laikoma Jeanne Calment iš Arlio (Prancūzija), kuri mirė 1997-aisiais būdama 122 metų.
O medikai toliau šifruoja senėjimo mechanizmus ir gali vis tiksliau įvardyti rizikos veiksnius.
Tokie dalykai kaip netinkama mityba, nuolatinis stresas skatina ilgalaikius uždegimus.
„Kalbant apie Vokietijos gyventojų ligas, uždegiminės reakcijos vaidina svarbų vaidmenį“, – aiškino Miuncheno technikos universiteto Prevencijos ir sporto medicinos centro vadovas Martinas Halle.
Ypač ryškiai procesas paliečia kraujagysles. Uždegimą sukeliančios medžiagos pažeidžia jautrias ląsteles, jomis pasidengia arterijos ir venos.
Laikui bėgant anksčiau lygios buvusios kraujagyslės tampa šiurkščios, kietos ir blogiau reaguoja į kraujospūdžio svyravimus. Į organus patenka mažiau maistingųjų medžiagų.
„Kol kraujagyslės nėra surandėjusios, procesą galimą pasukti atgal. 60-mečio kraujagyslės gali būti tokios elastingos kaip 30-mečio. Svarbiausia – tinkama elgsena.
Jau vos po 10 minučių treniruotės kraujyje aptinkama daugiau kamieninių ląstelių“, – sakė sporto medicinos specialistas M.Halle.
Šios ląstelės gali pataisyti kraujagyslių sienelių pažeidimus.
Kaip užkirsti kelią senatvei?
Nejaugi nėra būdų apskritai užkirsti tam kelią?
Tariamai stebuklingos priemonės, tokios kaip dažnai giriamas hormonas DHEA (dehidroepiandrosteronas), efektyvumo negalima patvirtinti moksliškai, kaip ir vitamino C.
Bet tyrėjai nepasiduoda. Kirmėlės genetiškai taip pasikeičia, kad natūrali jų gyvenimo trukmė pailgėja – ir tai tik dar vienas tyrimų laboratorijų bandymas. Bet šios rūšies kirmėlių savybes įterpti į žmogaus organizmą – tik svajonė.
Konkrečias viltis mokslininkai sieja su chemine medžiaga rapamicinu. Netrukus jis bus skiriamas kaip medikamentas.
Transplantaciją patyrusiems pacientams, kuriems buvo persodintas naujas organas, rapamicinas turi pagelbėti, kad organizmas neatmestų įterpto svetimo audinio.
„Revoliucinis potencialas“, kaip JAV mėnesinis žurnalas „The Atlantic“ apibūdino rapamiciną, iki šiol yra ankstyvos tyrimų stadijos.
Eksperimentinių pelių gyvenimo trukmė pailgėjo 14 proc. Akivaizdu, kad cheminė medžiaga, kilusi iš Velykų saloje atrastos bakterijos, pašalina senstančias ląsteles.
Šiuo metu Siatlo (JAV) universiteto tyrėjas Mattas Kaeberleinas tiria, kaip rapamicinas veikia kelias dešimtis šunų. Galutinio bandymo rezultato dar nėra.
Teigiama, kad šalutinis poveikis buvo nežymus, o gyvūnų širdies veikla pagerėjo.
Stanfordo (Kalifornija) universiteto medikai jau dvejus metus atlieka bandymus stengdamiesi galvos smegenų senėjimą sustabdyti savotišku jaunystės eliksyru iš kraujo.
Tyrėjai 18-ai senatvine demencija sergančių pacientų atlieka kraujo plazmos perpylimą. Kraujo plazma imama iš sveikų ne vyresnių kaip 30 metų vyrų.
Tikimasi, kad ligonio organizme ji veiks kaip atjauninimo medžiaga, ypatingu būdu veikianti galvos smegenis.
Postūmį šiems tyrimams davė netikėti bandymų su pelėmis rezultatai. Seną graužikių kraują pakeitus jaunu, susidarė naujos nervinės ląstelės, kurios kur kas pagerino jų įgūdžių ir atminties pasiekimus.
Pirmieji vadinamojo jaunystės eliksyro eksperimento su žmonėmis rezultatai turėtų būti paviešinti šių metų pabaigoje.
Per bandymus su pelėmis kai kurie tyrėjai stengėsi išsiaiškinti, kokia jauno kraujo medžiaga turi teigiamą poveikį seniems gyvūnams – be naujų galvos smegenų ląstelių, auga ir stipresni raumenys.
Paaiškėjo, kad tai – oksitocinas, gausiai išsiskiriantis abiejų lyčių atstovams meilės žaidimų ir orgazmo metu.
Jei tai tiesa, kad ši švelnius jausmus sukelianti medžiaga sulėtina senėjimo procesą, ją būtų nuneigęs Woody Allenas.
Legendinis Holivudo režisierius pranašavo, kad žmogus gali sulaukti 100 metų tik tuomet, jei vengs viso to, kas pažadina ilgo gyvenimo ilgesį.
Bet juk su oksitocinu brandesnis amžius atrodytų daug džiaugsmingesnis.
Parengė Ona Kacėnaitė
