„Padidėjęs prakaitavimas yra dažnesnė problema nei dauguma mano todėl, kad ją turintys dėl to itin kompleksuoja ir garsiai apie tai nekalba. Prakaitavimas ir jo sukeliamos pasekmės mūsų visuomenėje yra laikomi nevalyvumo požymiais. O jei dar tokią problemą turi dailiosios lyties atstovė – jai tai itin sunkiai pakeliama psichologiškai.
Dėl to gausiai prakaituojantys žmonės neretai ilgainiui pradeda nepasitikėti savimi ar vengti aktyvaus socialinio ir fizinio gyvenimo būdo. Savaime suprantama, kad visa tai daro neigiamą įtaką ir profesinei veiklai“, – sako klinikos „Grožio chirurgija“ gydytoja dermatologė Ramunė Petrosian.
Buitinės priemonės nuo prakaitavimo
Prakaitavimą iš dalies sumažinti galima paprastais buitiniais metodais. Pavyzdžiui, gydytoja ragina atkreipti dėmesį į mitybą: vartoti mažiau aštrių maisto produktų, vengti kofeino ir alkoholio, o turint antsvorį – pirmiausia reikėtų sureguliuoti kūno svorį.
Taip pat patartina rinktis pralaidžius orui, natūralaus pluošto drabužius – liną, medvilnę. Jei prakaitavimas padidėjęs dėl nervingumo ar streso – dermatologė pataria gerti raminančias arbatas, pavyzdžiui melisų ar valerijonų. Na ir, žinoma, privaloma rūpintis tinkama higiena.
Visgi šios priemonės absoliučiai problemos panaikinti negali, tad pats efektyviausias padidėjusio prakaitavimo gydymo būdas yra gydymas botulino toksino injekcijomis. Pasak dermatologės, ši procedūra atliekama tuomet, kai pacientas jaučia diskomfortą tiek esant padidėjusiam, tiek normaliam prakaitavimui. Injekcijos atliekamos tokiose probleminėse zonose, kaip pažastys, delnai ir padai.
Dezodorantų ir antiperspirantų žala organizmui
„Botulino toksinas yra bakterijų Clostridium botulinum išskiriamas baltymas, kuris, suleistas į padidinto prakaitavimo vietas, blokuoja nervinius impulsus odos prakaito liaukose. Prislopinus prakaito liaukų aktyvumą, prakaitavimas pastebimai sumažėja.
Visgi, įprastos higienos priemonės naudojamos ir toliau. Gydymas botulino toksinu sparčiai populiarėja dėl to, kad jo poveikis itin efektyvus ir ilgalaikis – trunkantis nuo pusės metų iki metų bei sukeliantis mažiau žalos sveikatai nei įprastos priemonės nuo prakaitavimo“, – dėstė R. Petrosian.
Pasak jos, įprastai apsaugai nuo prakaitavimo naudojamų dezodorantų ir antiperspirantų sudėtyje yra konservantų ir parabenų, kurie neretai dirgina, alergizuoja odą ar net sukelia kontaktinį alerginį dermatitą. Taip pat šių priemonių sudėtyje yra tokių sveikatai žalingų cheminių medžiagų, kaip aliuminio druskos, kurios, manoma, užteršia organizmą ir turi įtakos net vėžiniams susirgimams.
„Tai greita ir beveik neskausminga procedūra: mažas preparato kiekis plona adata suleidžiamas į problemines kūno dalis. Itin svarbi yra leidimo technika bei taškų parinkimas, todėl procedūrą turėtų atlikti tik kompetentingas asmuo. Vidutiniškai ji trunka nuo 15 iki 20 minučių.
Jautresnės vietos – delnai, padai – dažniausiai nuskausminamos arba procedūros metu yra šaldomos. Savaitę po procedūros rekomenduojama vengti prakaitavimą skatinančios fizinės veiklos, tiesioginių saulės spindulių, soliariumo ar saunos“, – ramino gydytoja dermatologė Natalija Jasaitienė.
N. Jasaitienė pastaruosius porą metų pastebi pacientų, besikreipiančių dėl šios procedūros, srauto augimą. Dalis žmonių ją atlieka pareigingai du kartus per metus, tačiau dauguma vis tik susirūpina tik atėjus šiltajam metų laikui – gegužę ir birželį.
