Atrodo, gana logiška – sudeginus nemenką kiekį kalorijų, skanėstas tampa pelnytas. Be to, tai neturėtų padaryti žalos, nes ką tik sportuodami sukūrėte kalorijų deficitą. Taigi, blogiausiu atveju, grąžinsite jų kiekį į buvusį prieš treniruotę.
Deja, taip mąstyti ne tik klaidinga, bet ir veda priešinga kryptimi kovoje su nutukimu. Tai įrodo žurnalisto Mohsin Ali atliktas tyrimas. Jame vyras atskleidžia ištyręs daugiau nei 60-ies įvairių studijų rezultatus bei gavęs mitybos ir sveikatingumo specialistų komentarus, pranešė vox.com.
Žemiau esančiame sąraše paaiškinami M. Ali tyrimo rezultatai.
1. Evoliucinis paaiškinimas, kaip mūsų organizmas degina kalorijas
Šiandien vis dažniau susiduriama su nutukimo problema. Vyrauja nuomonė, kad to priežastis – sumažėjęs fizinis aktyvumas. Norėdamas patvirtinti šį teiginį, JAV antropologas Hermanas Pontzeris išsiruošė į Tanzaniją, kur tyrė vieną iš nedaugelio išlikusių medžiotojų – rinkėjų Hadza gentį.
Tai viena aktyviausių genčių pasaulyje – vyrai vis dar sekioja ir medžioja gyvūnus, laipioja medžiais, kuriuose ieško medaus. Be viso to – konstruoja būstus, atlieka sunkesnius fizinius darbus.
Moterys dienas praleidžia ne tik prižiūrėdamos vaikus, bet ir krūmynuose ieško uogų ar kitų „renkamo“ maisto, prižiūri naminius gyvulius. Nenuostabu, jie iš tiesų buvo atletiški. Tačiau visai ne dėl fizinio aktyvumo.
Tai įrodė H. Pontzerio atliktas tyrimas. Mokslininkas 11 dienų sekė 13-os vyrų ir 17-os moterų veiklą, patenkančių į 18 – 75 metų amžiaus ribas, ir skaičiavo jų sudeginamos energijos kiekį.
Surinkus duomenis ir suskaičiavus rezultatus, mokslininkas buvo nustebintas – tiek vyrų, tiek moterų sudegintas energijos kiekis priminė JAV ir Europos valstybių vidurkį. Atrodo, keista – genties gyventojai buvo liekni, tuo tarpu vis daugiau tiek pat kalorijų sudeginančių JAV ir Europos gyventojų skundžiasi antsvoriu.
Tai iškėlė nemažai klausimų, į kuriuos atsakė vėlesni tyrimai. Jais atskleista, kad svarbu ne tik sporto metu sudegintos kalorijos, bet ir tos, kurias panaudojame tūkstančiams organizmo funkcijų atlikti.
Vis dėlto, toks panašus Hadza genties bei Vakariečių sudeginamos energijos rezultatas ir žymus jų fizinės išvaizdos skirtumas patvirtina, kad fizinė veikla nėra svarbiausia atsikratant antsvorio.
2. Fizinis aktyvumas yra ypatingai naudingas sveikatai
Prieš prakalbant apie tai, kad sportas nėra pernelyg veiksmingas būdas mesti svorį, reikia pabrėžti, jog fizinis aktyvumas yra be galo naudingas jūsų sveikatai. Tai teigiamai paveikia jūsų psichinę veiklą, suteikia jėgų.
Tyrimais paremta, kad sportas padeda kontroliuoti kraujospūdį, sumažina antro tipo diabeto, insulto ir širdies smūgio rizikas. Kai kuriose studijose atskleidžiamas ryšys tarp sporto ir sumažėjusios Alzheimerio ar silpnaprotystės tikimybės.
Jei atsikratėte antsvorio, treniruojant raumenis, sportas padeda kūną formuoti, gali pagelbėti palaikyti sveiką kūno masės indeksą.
3. Metant svorį, vien tik sportas yra praktiškai visai neveiksmingas
Norint atsikratyti papildomų kilogramų svarbiausia riboti suvartojamų kalorijų kiekį bei jų kokybę. Svarbu ne tik suvartotų kilokalorijų skaičius, bet ir tai, iš kur jos. Tai įrodo ir tyrimai.
Stebint grupę žmonių, kurie nesilaikė mitybos plano, bet sportavo, buvo išsiaiškinta, kad užsiėmimas vien fizine veikla praktiškai neturi įtakos svorio kritimui. Tuo tarpu grupė, kuri atidžiau rinkosi maisto produktus, džiaugėsi sumažėjusiomis apimtimis.
Žinoma, svarbu tai, kad derinant abu – tiek sportą, tiek mitybą – galima pasiekti trokštamo rezultato greičiausiai. Be to, gerai nenusimanantys asmenys, kurie informacijos ieško internete, gali svorio priaugti.
Įvairiuose rimtiems atletams skirtuose puslapiuose yra pateikiama daug patarimų, kaip auginti raumenų masę ir kaip maitintis sportuojant. Deja, neretai į tokius puslapius užklysta nepatyrę sportininkai mėgėjai.
Tokiu atveju jie sau bando taikyti patarimus, tinkančius profesionalams. Vienas iš pavyzdžių – suvartojamų kalorijų kiekis. Kai kurių sporto šakų atstovams reikia suvartoti bent 3,500 kCal per dieną.
Tai pamatęs ir nepasidomėjęs nepatyręs asmuo gali bandyti sekti patarimus. Vis dėlto, rezultatai, kurių gali sulaukti, paprastai būna visai priešingi tiems, kurių tikėjosi.
4. Sportas atsakingas tik už nedidelę visų sudeginamų kalorijų dalį
Neįtraukiant atletų profesionalų, kurių darbas yra būti fiziškai aktyviems, buvo atliktas tyrimas. Išsiaiškinta, kad eilinis žmogus sportuodamas sudegina vos 10 – 30 procentų visų per dieną sudeginamų kalorijų kiekio.
Energijos sunaudojimui svarbiausi yra trys aspektai. Pirmasis: bazinė medžiagų apykaita, kuri parodo, kiek energijos organizmas sunaudoja įvairioms funkcijoms ramybės būsenoje. Antrasis parodo, kiek energijos sunaudojama virškinimui, paskutinysis – fizinio aktyvumo metu sudegintų kalorijų kiekis.
Daugumos žmonių medžiagų apykaitos rodiklis siekia 60 – 80 procentų, virškinimas – apie 10 procentų energijos. Tai sportui palieka vos 10 – 30 procentų galimų sudeginti kalorijų.
5. Norint sukurti kalorijų deficitą, vien sporto nepakanka
Apie 91 kg sveriantis vyras, pasiryžęs bėgioti 4 kartus per savaitę po 60 minučių, gale mėnesio neteks tik 2 kilogramų jeigu nepakeis savo mitybos įpročių.
Šis rezultatas bus dar prastesnis, jeigu vyriškis nuspręs bėgimo metu ilsėtis, ar padidinti suvartojamų kalorijų kiekį. Taigi, vien sporto nepakanka, nes nutukęs ar antsvorio turintis asmuo turės eikvoti labai daug laiko ir pastangų norėdamas atsikratyti papildomų kilogramų.
Tai parodo ir faktas, kad valandą intensyviai sportavus galite panaikinti sukurtą kalorijų deficitą vos per 5 minutes sukirsdami riebų picos ar torto gabalą. Be to, įrodyta, kad pasportavęs žmogus sulėtėja.
Faktas, jog savo tikslą įgyvendino, gali paskatinti asmenį prigulti ir taip pailsėti po sporto, vietoj laiptų rinktis liftą ir pan. Tai netgi turi pavadinimą ir yra vadinama energijos kompensavimu.
6. Sportas sukelia energijos kompensavimo poreikį
Viena iš įdomiausių organizmo reakcijų į sportą – medžiagų apykaitos sulėtėjimas. Tai gali būti suprasta kaip tiesioginis organizmo priešinimasis stresui, kurį patiria krentant svoriui. Kai kurie mokslininkai tiki, kad tai savotiškas išlikimo mechanizmas.
Intensyvios treniruotės metu kūnas patiria stresą, todėl po kurio laiko sulėtina bazinę medžiagų apykaitą, siekdamas kuo ilgiau išlaikyti susikaupusius riebalus. Taip vyksta dėl atsiradusio kalorijų trūkumo, taigi kūnas jas saugo „ateičiai“.
Deja, nėra nustatyta, kam ir dėl kokių priežasčių išsivysto šis kompensavimo mechanizmas.
7. Sudeginamos energijos kiekis turi limitą
Dar viena hipotezė, atsakanti į klausimą, kodėl yra sunku mesti svorį vien sportuojant – energijos suvartojimo ribos teorija. Mokslininkų teigimu, tai evoliucijos metu atsiradusi riba, apsauganti mūsų organizmą.
Tai reiškia, kad tam tikrą laiką sportavus nebebus sudeginama tiek pat kalorijų, kaip šia veiklą pradėjus. Galiausiai šis kiekis susilygina ties tam tikra riba.
Manoma, kad ji atsirado prieš daugelį metų, kuomet maistas nebuvo taip lengvai pasiekiamas. Kūnui nesudeginant didesnio nei numatytas energijos kiekio yra savotiškai apsisaugojama nuo badavimo.
8. Maisto industrija skleidžia melagingus faktus
Nuo 1980-ųjų nutukimų skaičius išaugo iki 13 proc. viso pasaulio populiacijos. Tačiau JAV situacija daug prastesnė – net 70 proc. gyventojų turi antsvorį arba yra nutukę. Viena didžiausių problemų, kad per didelis kalorijų suvartojimas ir fizinio aktyvumo trūkumas yra pateikiamos kaip vienodą įtaką darančios, tačiau atskiros problemos.
Deja, neįmanoma „išbėgioti“ blogos mitybos įpročių. Net ypatingai daug sportuojantys asmenys neretai piktnaudžiauja nesveiku maistu ir dėl šios priežasties nemato teigiamų rezultatų.
Vienas iš svarbiausių atradimų, pagrindžiančių faktą, jog nesveiko maisto industrija yra susijusi su norimų rezultatų pasiekimu – New York Times atskleista informacija. Buvo atrasta, jog jau nuo 1920-ųjų sportinę veiklą remianti Coca-Cola kompanija remia nutukimą tyrinėjančius specialistus, kurie iškelia aktyvios fizinės veiklos svarbą tačiau tikslingai praleidžia sveikos mitybos svarbą.
Tokia pačia veikla liūdnai pagarsėjo ir PepsiCo, Nestle bei kitos kompanijos. Jos ne tik nutyli apie sveiko maisto svarbą, bet netgi organizuoja akcijas, kuriomis skatina žmones daugiau judėti.
Tai tik įrodo, kad mitybos ir sporto kovoje visuomet nugalės mityba, todėl šie du dalykai neturėtų būti lyginami.
Kas iš tikrųjų padeda metant antsvorį?
Nors sportas derinamas su sveika mityba gali padėti greičiau pasiekti norimą tikslą, vien aktyvi fizinė veikla nėra atsakymas. Tai įrodo ir objektyvių, nesveiko maisto industrijos neremiamų sveikos gyvensenos specialistų komentarai.
Jie teigia, kad metant svorį svarbiausia yra atsisakyti nesveiko maisto. Be to, nors ir pataria sportuoti dėl fizinės veiklos naudos bendrai sveikatai, jie skatina manyti, kad sportu išvis neužsiėmėte.
Tokiu atveju nekils pagunda suvartoti didesnį kiekį kalorijų su maistu. Taip pat patartina bent kartą per savaitę svertis ir, be abejo, riboti suvartojamų kalorijų skaičių.
