Parketlentės gali pakenkti sveikatai. Sužinokite, kaip

2016 m. gegužės 3 d. 10:20
„Išsiklojau parketlentėmis buto grindis. Dabar taip negera, svaigsta galva kas vakarą“, – troleibuse skundėsi garbaus amžiaus ponia. Po to sekė ilgas pasikalbėjimas su tokio pat garbaus amžiaus ponu, kad matyt čia tos parketlentės ir būsiančios kaltos. Iš tiesų galvos svaigimo priežasčių gali būti daugybė. Tačiau, pasak Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertės Lauros Stančės, viena jų gali būti netinkamos kokybės grindų danga.Į aplinką išsiskiriančios nuodingos medžiagos gali sukelti ne tik galvos svaigimą, bet ir galvos skausmus, pykinimą.
Daugiau nuotraukų (4)
Patenka net ant stalo
„Kodėl svaigsta galva, susiklijavus naujas parketlentes? Šios gali būti pagamintos ir apdirbtos naudojant įvairius lakius organinius junginius, taip pat jų klijavimui naudojami klijai, kuriuose gausu organinių tirpiklių ir formaldehido.
Reiktų pastebėti, kad natūralaus medžio parketlentės, kurių apdirbimui naudojamos tik natūralios medžiagos, gali būti puikus pasirinkimas ieškantiems natūralių medžiagų grindų dangos... Tačiau tokios ir kainuos daugiau, ir reikalaus daugiau pastangų prižiūrint“, – teigė specialistė.
Iš tiesų, daugelis statybinių medžiagų sudėtyje esančių medžiagų, gali pakenkti žmogaus sveikatai ir aplinkai. Kai kurios gali neigiamai veikti vaiko vystymąsi, sukelti vėžinius susirgimus, paveikti hormoninę sistemą, alergizuoti ir dirginti.
Dalis medžiagų ilgai nesuskyla ir yra linkusios kauptis aplinkoje. Su daržovėmis ar gyvulinės kilmės maistu jos ilgainiui atkeliauja ant mūsų stalo. Tokios medžiagos vandeniu ir oru nukeliauja net į tolimiausius planetos kampelius, kur nėra jokios ūkinės veiklos ir aptinkamos net Arktyje gyvenančių baltųjų meškų kraujyje.
Būtina domėtis gaminių sudėtimi
Tad kyla klausimas, kodėl šių medžiagų naudojimas nėra uždraustas? L.Stančė pasakojo, kad pagal galiojančius teisės aktus statybinių medžiagų gamintojas prieš teikdamas savo produkciją į rinką turi garantuoti, kad ją saugu naudoti. Vadinasi, gamintojas turi įvertinti, ar grindų danga ir joje esančių pavojingų cheminių medžiagų kiekis nesukels tiesioginio neigiamo poveikio jūsų sveikatai ar aplinkai.
„Atitikimą statybinių medžiagų grupei nustatytiems standartams žymi ant pakuotės esantis ženklas „CE“. Tačiau net jei jo nėra, gamintojas atsako dėl gaminio saugumo. Nors iš esmės kiekviename gaminyje, esančiame parduotuvių lentynose, pavojingų cheminių medžiagų kiekis neviršija leistinų normų, verta rinktis tuos gaminius, kurių sudėtyje šių medžiagų nėra visai. Pavojingos cheminės medžiagos yra naudojamos įvairiuose gaminiuose, todėl kaupiasi namų aplinkoje: ore, dulkėse, ir ilgainiui patenka į jūsų organizmą.
Būkite aktyvūs – klauskite apie gaminių sudėtį! Kiekvienas pirkėjas, pasirinkdamas saugesnę prekę, veikia rinkos pasiūlą. Įsidėmėję, kokių pavojingų cheminių medžiagų derėtų vengti, galėsite pasirinkti gaminį, kurio sudėtyje yra mažiau pavojingų cheminių medžiagų arba jų nėra visai. Europos Sąjungos REACH reglamentas numato, kad įsigydami produktą – grindų dangą, sienų apmušalus ir kitus gaminius, kurių etiketėje nenurodoma sudėtis, turite teisę sužinoti, ar šio produkto sudėtyje yra cheminių medžiagų keliančių didelį susirūpinimą. Pardavėjas ar gamintojas privalo pateikti atsakymą per 45 dienas. Šių medžiagų sąrašas nėra itin išsamus, tačiau jis nuolat pildomas. Užklausos formą ir daugiau informacijos apie tai galite rasti adresu www.pagalvok.lt“, – įvardijo specialistė.
Kas yra ekoženklai?
Gaminiai, paženklinti nepriklausomų institucijų patvirtintais ekoženklais, atitinka specialius aplinkosaugos, poveikio sveikatai ir kitus reikalavimus. Tam, kad būtų suteiktas ekoženklas, yra atliekami nepriklausomi ekspertų vertinimai. Kiekvieną jų suteikianti institucija turi nustačiusi kriterijus, kurie yra viešai skelbiami ir apima reikalavimus pavojingų cheminių medžiagų naudojimui. Jų tinklalapiuose yra išvardinti gamintojai ir produkcija, kuriai ekoženklai yra suteikti.
Ką daryti, kad grindų danga nekenktų sveikatai?
Cheminių medžiagų ekspertė pataria: „Rinkitės lengvai valomas, lygaus pagrindo, kuo natūralesnių medžiagų grindis. Vonioje ir virtuvėje geriau kloti plyteles nei tiesti linoleumą. Nenaudokite laminato, kurio sudėtyje yra PVC – šiai medžiagai gaminti naudojami kenksmingi plastifikatoriai ftalatai.
Pasidomėkite, ar laminate nėra formaldehido. Jei renkatės kilimą, pirmenybę teikite pagamintiems iš kokoso, sizalio, jūržolių ar bambuko. Rinkitės natūralaus pluošto kilimus iš vilnos ar medvilnės. Ieškokite vietinio gamintojo produkcijos, kad galėtumėte pasidomėti sudėtimi arba produkto pažymėto ekoženklu.
Nedarykite slenksčių tarp kambarių, nes tarpuose linkusios kauptis dulkės, kuriose nusėda pavojingos cheminės medžiagos. Rinkitės grindis pagamintas iš vietinės medienos arba bambuko, linoleumą be PVC ir formaldehido, kamštinę grindų dangą. Venkite grindų dangos iš tropikų medienos, taip pat laminato ir PVC dangų“, – išvardijo L.Stančė.
laminatasparketlentėsSveikata
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.