Ir specialistai, ir žinomi kauniečiai tvirtino, jog gerai pailsėti padeda patogi lova, tinkamai parinktas čiužinys ir pagalvė, gerai išvėdinta patalpa, šilta vonia ar puodelis žolelių arbatos.
Jeigu miegas sutrinka dėl sveikatos problemų, šiems negalavimams gydyti medikai taiko naujausius metodus.
Bėdas palikite už durų
Jei lova būtų skirta tik miegui, meilei ir avims skaičiuoti, o visi kiti įpročiai, tokie kaip valgymas, televizoriaus žiūrėjimas, darbas kompiuteriu ar skaitymas, iš jos išguiti, miego sutrikimai vargintų gerokai mažiau žmonių.
Dar rečiau nemiga kankintų, jeigu prieš eidami miegoti žmonės sočiai neprivalgytų, negertų stiprios kavos, arbatos, alkoholio ir už miegamojo durų paliktų visus rūpesčius bei bėdas.
Miego specialistų teigimu, nereikėtų smarkiai jaudintis, jei nemiga yra atsitiktinė, susijusi su jauduliu prieš kokį svarbų įvykį: egzamino išvakarėse, laukiant pokalbio dėl darbo, prieš ilgą kelionę, vestuves, kitas reikšmingas progas. Tuomet galima išgerti žolelių arbatos ar valerijonų tabletę.
Svarbu ir tinkamas čiužinys
Pasikeitus aplinkybėms tokia nemiga įprastai praeina be didesnių pastangų. Kitą naktį žmogus išsimiega, smegenys pailsi ir kompensuoja miego stygių.
„Svarbiausia, kad čiužinys prisitaikytų prie jūsų kūno formos, o ne atvirkščiai“, – toks pirmasis čiužinius ir lovų groteles siūlančio „Miego centro“ direktoriaus Arūno Pakamanio patarimas.
Jis tikino, jog tie, kurie skundžiasi miego sutrikimais, nuolatiniu nuovargiu, prasta nuotaika ir sumažėjusiu darbingumu, tegul kaltina čiužinį, ant kurio ilsisi.
„Per metus žmogus pramiega maždaug keturis mėnesius. Kad kūnas pailsėtų, būtinas tinkamas čiužinys, kurį išsirinkti geriausia jį išbandžius. Renkantis čiužinį patartina atkreipti dėmesį į tai, iš kokių medžiagų jis pagamintas.
Spyruokliniai čiužiniai dėl savo sandaros yra vėsesni, todėl jie puikiai tinka prakaituoti linkusiems žmonėms arba tiems, kas mėgsta miegoti vėsiai.
Lateksiniai ir viskoelastiniai čiužiniai pasižymi šildomuoju poveikiu, todėl jie rekomenduojami žmonėms, kurie nuolat šąla“, – kalbėjo A.Pakamanis.
Kad vasarą būtų vėsiau miegoti, patariama papildomai įsigyti vėsinančius antčiužinius ir pagalves. Subalansuota miego temperatūra ir tinkamai parinktas čiužinys užtikrina puikų miegą.
Svarbus ir lovos pagrindas – grotelės, kurios yra būtinos perkant nespyruoklinius čiužinius. Kiekvienam idealaus čiužinio neegzistuoja, todėl reikia surasti tinkamiausią ir patogiausią prekę.
Šokėja skaičiavo avis
Kalbinti kauniečiai neslėpė žinantys savų veiksmingų būdų, kaip įveikti nemigą.
Šokėja ir šokių mokytoja Sandra Kniazevičiūtė, prieš aštuonerius metus išgarsėjusi konkurse „Šok su žvaigžde“, įprastai miega gerai. Namuose įsirengiant miegamąjį merginai svarbu buvo įsigyti didelę lovą ir patogų čiužinį, o prie jo ir minkštą pagalvę.
Kaip ir dažnam sportininkui, Sandrai sunku iš jaudulio gerai išsimiegoti prieš varžybas ir nelengva užmigti po jų.
„Iš pradžių mintys sukasi apie tai, ką galėčiau padaryti geriausio, o kitą naktį – ką padariau negerai ir ką galėjau padaryti geriau“, – atvirai pasakojo šokėja.
Mergina sakė, jog jos miegas labai priklauso ne tik nuo lovos, bet ir nuo pagalvės.
Būna, kad dalyvaudama varžybose svečiose šalyse net prabangiuose viešbučiuose ji prasikankina visą naktį ir atsikelia tarsi sulaužyta, lyg būtų visai nemiegojusi. Mergina žino – kalta pagalvė.
Kankinant nemigai S.Kniazevičiūtė ne kartą yra net avis skaičiavusi.
Atsipalaiduoja putų vonioje
Papuošalų kūrėja verslininkė Natalija Martinavičienė sakė, jog geriausiai pailsi išmiegojusi aštuonias valandas.
Prieš miegą moteris mėgaujasi šilta atsipalaiduoti padedančia vonia su putomis ir levandų aliejumi, degančių žvakių sukurtu jaukumu, puodeliu karštos mėtų arba levandų arbatos.
Nemiga N.Martinavičienę kankina labai retai. Kai neužmiega, ją gelbsti knyga. Kaunietė skaito, kol pajunta, kad grimzta į sapnus.
Moteris sakė, jog langas jos miegamajame būna praviras kone visus metus, išskyrus šalčius. Gryname ore ji išsimiega geriau.
Įsirengiant miegamąjį kaunietei buvo svarbiausia didelė erdvė, neperkrauta nereikalingų daiktų, šviesios sienų spalvos ir patogi lova.
Gerai išvėdina patalpą
Verslininkė Neringa Mažeikienė sakė puikiai jaučiasi tik gerai išsimiegojusi.
„Tai priklauso nuo to, kokia buvo diena ir vakaras. Paprastą dieną pakanka 7 valandų miego, o po linksmo vakarėlio miego reikia daugiau“, – kalbėjo moteris.
N.Mažeikienė sakė, jog nemiga ją kankina tada, kai leidžia sau persimiegoti. Tada ji gali ir avis, ir žvaigždes skaičiuoti.
„Nepadeda niekas, vartausi nuo šono ant šono. Yra tekę į rankas imti knygą ar žiūrėti filmą“, – kalbėjo kaunietė.
Jai patinka miegoti jaukiai, šiltai, tačiau patalpa turi būti gerai išvėdinta.
Greitėja senėjimo procesas
Kada susirūpinti dėl miego sutrikimų ir kaip juos gydyti?
Lietuvos miego medicinos draugijos prezidentė, profesorė, habilituota medicinos mokslų daktarė, medicinos centro „Neuromeda“ gydytoja Vanda Liesienė tvirtino, jog į medikus dėl nemigos reikia kreiptis, jei ji kamuoja ilgiau nei 3 savaites, žmogui būna sunku užmigti, vargina neramus miegas, jis anksti pabunda arba ryte atsibunda nepailsėjęs, sudirgęs ir visą dieną jaučiasi mieguistas.
Susirūpinti būtina ir tada, kai miegant trinka kvėpavimas, miegą trikdo nemalonūs pojūčiai kojose ar kituose organuose, ištinka priepuoliai.
„Nemiegojus kelias paras sutrinka atmintis, pažintinės funkcijos. Jei nemiegama ilgiau, blogėja vidaus organų veikla, pagreitėja senėjimo procesai, padidėja depresijos, cukrinio diabeto, antsvorio rizika, didėja tikimybė susirgti miokardo infarktu“, – sakė profesorė.
Visuotinių nurodymų nėra
V.Liesienės teigimu, miegas nėra vien poilsis.
Tai gyvybiškai svarbus aktyvus organizmo funkcionavimo procesas, užtikrinantis nervų sistemos ir vidaus organų veiklos atsigavimą ir reguliavimą, atminties išlaikymą. Svarbiausia miego paskirtis – leisti dieną organizmui būti budriam ir žvaliam.
Nėra bendrų nurodymų, kiek valandų per parą žmogus turi miegoti. Svarbu ne miego trukmė, o jo kokybė. Todėl vienam žmogui pailsėti ir gerai jaustis pakanka 6 valandų, o kitam išsimiegoti reikia 8 ar 9 valandų.
Medikės teigimu, šiuo metu yra nemažai priemonių miego kokybei gerinti ir jo sutrikimams gydyti. Todėl nemigos kamuojami žmonės turėtų ieškoti specialistų pagalbos.
Gydo vaistais ir aparatais
„Jokiu būdu vaduotis nuo nemigos negalima savavališkai vartojant raminamuosius preparatus.
Tai – didžiausia klaida. Vieną kartą raminamieji gali palengvinti nakties kančias, tačiau juos gerti nuolat pavojinga. Šie vaistai slopina kvėpavimo sistemos darbą ir dėl to gali atsirasti rimtų sveikatos sutrikimų“, – perspėjo V.Liesienė.
Medikų skirti specialūs vaistai nuo nemigos veiksmingai gydo net tokius specifinius miego sutrikimus kaip neramių kojų sindromą, elgesio sutrikimus miegant, depresiją.
Kvėpavimo sutrikimams miego metu gydyti Lietuvoje jau galima įsigyti specialius aparatus. Vos pradėjus juos naudoti miego kokybė pagerėja.
Šie aparatai veiksmingai sumažina ir miego apnėjos komplikacijas – mieguistumą dieną, atminties sutrikimus, padidina darbingumą.
Miegoti – tuo pačiu laiku
Miego sutrikimams šalinti taikomos specialios psichoterapijos priemonės. Tai gali būti saviįtaigos garso įrašai, specialios kognityvinės ir elgesio terapijos technikos. Šios priemonės gali būti taikomos ir po medikamentinio gydymo.
„Dažnu atveju pagalba žmonėms tampa ne tik vaistai, bet ir išugdyta miego higiena. Tai yra režimas, kai miegoti kasdien, net savaitgaliais, einama tuo pačiu metu. Svarbu ir atsipalaiduoti prieš miegą, pasiklausyti ramios muzikos, pagulėti šiltoje vonioje, pavalgyti ankstyvą vakarienę“, – sakė profesorė.
Jeigu miego sutrikimo priežastys neaiškios, galima atlikti išsamų miego tyrimą, vadinamąją polisomnografiją. Pacientas miega medicinos įstaigoje, o miego metu registruojama daugelis jo organizmo funkcijų: atliekama elektroencefalograma, tiriamos raumenų įtampos ir judesiai, kvėpavimo ir širdies-kraujagyslių funkcijos.
Vilnoniai patalai užtikrina puikų miegą
Asta Kančelskienė
Vilnos salonų „Flokati“ vadovė
„Patalynė turi ypač didelės reikšmės miegui. Suaugusio žmogaus kūną sudaro apie 65 proc. vandens, vaiko – apie 75 proc. Vanduo puikiai pasitarnauja ir reguliuojant mūsų kūno temperatūrą – kai temperatūra tampa per aukšta, skysčiai garuoja per mūsų odą, paprastai tariant, prakaituojame, taip atvėsindami kūną.
Jeigu prakaituojame naktį, dalis šios drėgmės kaupiasi pataluose. Mokslininkai paskaičiavo, kad per mėnesį patalynėje susikaupia apie 10 litrų skysčių. Mažai pralaidūs orui patalai neišgarina drėgmės, todėl tampa nehigieniški, nejaukūs, drėgni. Žmonės peršyla, prakaituoja, blaškosi, ir miegas tampa neramus. Nuo drėgnos patalynės gali prasidėti ar paūmėti sąnarių ligos. Dėl prastai praleidžiamo oro kaupiasi dulkės, prasideda alergijos.
Vilnoniai patalai turi savybę palaikyti šilumą: kai karšta, vilnos plaukeliai pasišiaušia ir praleidžia orą, kai šalta – sugula ir šildo.
Vilnonės patalynės oro pralaidumas – 86 proc. Tai užtikrina tinkamą temperatūrą, sukuria puikią miego aplinką. Dėl to ir patalai išlieka sausi bei gaivūs, ir juose besiilsintis žmogus jaučia visapusišką komfortą.
Vilnos riebalai, lanolinas, malšina skausmą, todėl tokia patalynė tinka žmonėms, sergantiems sąnarių ligomis ir reumatu. Vilna gerina kraujotaką, apsaugo nuo širdies ligų. Tyrimais įrodyta, kad tokia patalynė teigiamai veikia ir psichinę sveikatą.
