Antradienį Liepų gatvėje, šalia centrinio pašto ir Visuomenės sveikatos centro, garavo kubilas su šiltu geoterminiu vandeniu, o jame sėdėjo keturi vyrai. Vienas jų – šalia Klaipėdos jau dvidešimt metų požemių vandenį siurbiančios valstybinės įmonės „Geoterma“ vadovas Sigitas Petrauskas.
Pasak akcijos sumanytojų, Klaipėda yra vienintelis Lietuvos miestas, kuris šildymui naudoja geoterminę energiją. Atlikti tyrimai tarptautinėse laboratorijose, galiojantys europiniai leidimai Klaipėdai leistų druskingą geoterminį vandenį panaudoti sveikatinimui, reabilitaciniam gydymui. Iš daugiau kaip 1,1 kilometro gylio išgaunamą 38 laipsnių temperatūros mineralinį vandenį išbandė bei teigiamą poveikį pacientams įrodė ir Klaipėdos medikai. Tačiau geoterminį SPA Klaipėdoje blokuoja netobulas vandens gręžinių apsaugos reglamentas.
„Geoterma“ norėtų būti ne tik energijos tiekėja, bet ir druskingą vandenį sveikatingumo centrams ir SPA tiekiančia įmone.
Tačiau to padaryti kelerius metus negali. Paskutines jos viltis sužlugdė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas – jis atmetė „Geotermos“ skundą dėl Nuolatinės statybos komisijos bei Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (KVSC) veiksmų.
„Geoterma“ siurbia iš gręžinių sūrų vandenį ir tiekia miestui ekologišką, iš žemės paimtą šilumą.
Panaudoti sūraus vandens, kuriame – 18 procentų druskų, ji negali.
„Norime, kad druskingu vandeniu naudotųsi žmonės sveikatinimo procedūroms Klaipėdos ir kitų miestų ligoninėse, SPA centruose. Mes tą vandenį tiektume. Dėl vandens kokybės nėra abejonių – turime tai patvirtinančius sertifikatus. Tačiau pagal Lietuvos geologijos tarnybos patvirtintą tvarką gręžiniui turi būti nustatyta sanitarinė apsaugos zona. „Geoterma“ parengė gręžinio, iš kurio imamas vanduo, vandenvietės sanitarinės apsaugos specialųjį planą, bet jo tris kartus nepatvirtino Klaipėdos savivaldybės Nuolatinės statybos komisija. Tam tris kartus nepritarė vienas iš septynių komisijos narių – Klaipėdos visuomenės sveikatos centras. Ir pateikė skirtingus motyvus“, – sakė S.Petrauskas.
Bendrovė kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, bet jos prašymas dėl plano nederinimo buvo atmestas. Toks pat buvo ir neskundžiamas Lietuvos administracinio teismo sprendimas.
„Esame vieninteliai tokie Baltijos šalyse, turime išskirtinį potencialą, tačiau dėl biurokratinių trikdžių kelio neįmanoma prasiskinti. Norėtųsi normaliai sėsti ir su sveikatos centru ir bandyti tartis dėl problemos sprendimo, tačiau jie šnekėtis nenori. Kai bandėme, man pasakė, jog tai dienai priėmė tokį sprendimą, tokia jų nuostata ir jos nekeis“, – sakė „Geotermos“ vadovas S.Petrauskas ir pridūrė, kad tokiu atveju belieka laukti, kol ateis nauja, sukalbamesnė ir supratingesnė valdžia.
Šiek tiek vilties klaipėdiečiams suteikė Geologijos tarnyba, žadanti išduoti atskirą leidimą šiai „Geotermos“ veiklai.
„Reikia patikslinti teisės aktus ir leisti geoterminius vandenis išnaudoti sveikatinimui, – sakė kubile įsitaisiusius klaipėdiečius pasveikinęs uostamiestyje viešintis aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. – Reikia susitvarkyti su sanitarinės apsaugos zonomis, kurios kartais kaip ir kurorto zonos yra visiškai nesuvokiamas dalykas. Tokios zonos reikalingos, bet jos neturi trukdyti ūkinei veiklai. Yra tokių „kreizi“ atvejų, tai reikia sutvarkyti, bet labai pavojinga tvarkyti, negalima skubėti, nes gali likti kaltas“.
Dėl atskiro Geologijos tarnybos leidimo Klaipėdos atveju ministras turi savo nuomonę.
„Reikia padaryti taip, kad visiems būtų aišku ir vienodai. Jokių išimčių neturi būti. Pažiūrėsime, ką šiuo konkrečiu atveju galima padaryti, bet manau, kad tas biurokratines kliūtis galima įveikti, – sakė K.Trečiokas. – Aplinkos ministerija suinteresuota, kad visi ištekliai būtų kuo labiau naudojami, kad valstybė gautų kuo didesnę naudą. Ši veikla susijusi ir su sveikata, ir su turizmu, ir su darbo vietomis“.
