Nebūtina turėti atsargų
„Gamtoje viskas labai apgalvota. Kai užpuola pagrindinės peršalimo ligos, kosulys, temperatūra, nebūtina turėti atsargų, užtenka nueiti į mišką ir susirasti spyglių. Jų Lietuvoje nestinga. Tiek pušies, tiek eglės, tiek kadagio spygliai yra naudojami peršalimo ligoms gydyti, imunitetui stiprinti“, – pasakojo vaistažoles auginantis ir renkantis, jų mišinius gaminantis, konsultuojantis, paskaitas skaitantis bei praktinius užsiėmimus vedantis vyras.
Anot M.Lasinsko, prisirinkus spyglių juos reikia nuplauti tekančiu vandeniu. Saują spyglių užpilti litru karšto vandens, palaikyti tris keturias valandas ir gerti su medumi.
Kas naudinga roges ruošusiems vasarą?
Žinoma, darbštūs žmonės žiemai įvairių atsargų pasiruošia. Tad žolininkas vardija, į kokias turimas žoleles reikėtų atkreipti dėmesį šiuo metų laiku. „Pavyzdžiui, netyčia užpuolus gripui, naudingi šeivamedžio žiedai. Jie lygiomis dalimis su liepų žiedais vartojami nuo senų senovės net gripo profilaktikai. Pirmomis gripo dienomis, kai pakyla aukšta temperatūra, laužo kaulus, nosis varva, tokios arbatos reikėtų išgerti litrą arba du. Taip pat su medumi. Ji palengvins simptomus ir padės greičiau pasveikti.
Vietoj paracetamolio temperatūrai sumažinti tinka tiek aviečių lapų, uogų, tiek stiebų arbata. Vaistinėlėje pravartu turėti ir ramunėlių, ypač jei namuose yra mažų vaikų. Ji puikiai padės ir nuo peršalimo ligų ir nuo uždegimo ar pilvo dieglių. Naudingos ir melisos. Jų arbata ramina, malšina pilvo spazmus, gerina miegą. Panašus ir mėtų poveikis. Medetkos slopina uždegimą, jų užpilą galima naudoti išoriškai arba taip pat gerti arbatą. Pastaroji tiek ramina, tiek padeda sureguliuoti aukštą kraujospūdį“, – pasakoja M.Lasinskas.
Neatrastoji kiaulpienė
Vyras pabrėžia, kad labai svarbi ir kiaulpienės šaknis, ir visas augalas. Deja, lietuviai jos naudingųjų savybių dar neatrado. „Kiaulpienė prieš penkerius metus Japonijoje buvo išrinkta net pačiu geriausiu augalu. Nors žmonės dažnai ją keikia ir rauna iš daržų, pievelių, ji pasaulyje labai vertinama. Matyt, to, ko turime daug, nevertiname“, – mano žolininkas.
Kiaulpienės veikia visą organizmą. Jos mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina virškinimą, žarnyno ir kasos darbą, stiprina imunitetą, gerina atmintį. Tai – neišsenkamas vitaminų šaltinis.
Pasirodo, kiaulpienės šaknį galima išsikasti dar ir dabar, kol žemė neįšalusi, arba anksti pavasarį. „Nuplovus susmulkinti gabalėliais iki centimetro dydžio. Išdžiovinti maždaug iki 40 – 60 laipsnių temperatūroje ir vartoti kaip maisto papildą. Galima dėti į košę, tiesiog pakramtyti. Sumalus pasigaminti pabarstą maistui“, – kiaulpienių šaknų paruošimo ir panaudojimo būdus vardijo M.Lasinskas.
O tuos kiaulpienių šaknų gabalėlius pakepinę ir sumalę, gausite puikią kiaulpienių kavą, kuri, anot Mariaus, yra puikus įprastos kavos pakaitalas.
Svarbu žinoti, kaip paruošti
Tiesa, net ir kalbant apie vaistažoles, visada viską reikia daryti su saiku ir žinoti, ką darai. Žolininkas pateikia pavyzdį: „Tarkime, naudojant šeivamedį reikia žinoti, kad saugiausiai naudojami tik žiedai ir gerai prinokusios uogos, o nuo neprinokusių uogų galima ir apsinuodyti.“
Svarbu ir tinkamai užpilti žoleles. Apie vaistažoles išmanantis vyras sako, kad tai reikia daryti karštu, bet ne verdančiu vandeniu. „Kai burbuliukai pradeda kilti, virdulį reikia išjungti ir užpilti arbatą. Ir būtinai uždengti. Profilaktiškai arbatos vartojamos vieną arba du kartus, ūmiu atveju – tris arba keturis. Pirmą kartą užpiltų žolelių šiukštu negalima išmesti. Iš ryto šaukštelį ar du užpylus stikline karšto vandens, per pietus tas pačias žoleles reikia vėl užpilti, tik trečdaliu mažiau vandens. Vakare – dar trečdaliu mažesniu kiekiu. Tad vieno dviejų šaukštelių turėtų pakakti visai dienai“, – sakė žolininkas.
Žolelių kiekis taip pat turėtų būti imamas atsižvelgiant į amžių. Vyresniems žmonėms rekomenduojami penki gramai per dieną, o vaikams dozė mažinama, mažiausiems – aštuntadalis, kartais net viena dvyliktoji suaugusiojo dozės. Maždaug dvylikos metų vaikui jau galima duoti ketvirtadalį.
Šalutinis poveikis ir alkoholio užpilai
Dėl šalutinio vaistažolių poveikio M.Lasinskas ramina: tai ne cheminiai vaistai, kad jis atsirastų. Kita vertus, jis gali pasitaikyti žmonėms, kurie turi specifinių problemų, pavyzdžiui, alergijų. Tačiau, anot žolininko, dažniausiai žmonės jau žino, kam yra alergiški.
Paklaustas apie alkoholio užpilus, M.Lasinskas sakė, kad vienareikšmio atsakymo apie jų naudą nėra. Tačiau vaikams naudingiau tokiu būdu užpiltų žolelių vengti. „Visada geriau vartoti šviežias žoles, jų pakramtyti, arba džiovintas šaldytas. Alkoholis reikalingas tuomet, kai reikia jas užkonservuoti arba reikalingas stipresnis koncentratas. Tačiau vaikų, mano nuomone, nuo pat mažens prie to nederėtų pratinti.
Kita vertus, jei suaugęs sąmoningas žmogus nepiktnaudžiauja – nieko tokio. Alkoholio užpilai tik sustiprina koncentraciją: vandeniu užpiltų žolelių reikia išgerti puodelį, o alkoholio užpilo pakaks ir keliasdešimt lašiukų. Tokie užpilai naudingi ūmiais atvejais, kai reikia greitesnio poveikio. Tačiau, kai reikia vartoti ilgiau, ir vaikams rekomenduoju alkoholio vengti“, – patarė žolininkas.
